Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 29, 09:53 Atnaujinta 2022 05 29, 23:38

V.Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankė Ukrainos rytuose

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai Olafas Scholzas ir Emmanuelis Macronas vėl paskambino Vladimirui Putinui ir 80 minučių įtikinėjo pradėti „tiesiogines rimtas derybas“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. V.Putinas savo ruožtu paragino Vakarus liautis tiekti ginklus Ukrainai, nes „tai gali dar labiau destabilizuoti situaciją“.
Volodymyras Zelenskis Charkive
Volodymyras Zelenskis Charkive / Nuotr. iš V.Zelenskio feisbuko paskyros

Svarbiausios naujienos

  • „Die Welt“: Vokietija per devynias savaites beveik neperdavė jokių ginklų Ukrainai
  • V.Zelenskis pareiškė, kad pergale laikytų visišką Ukrainos teritorinio vientisumo atstatymą, o planas minimum, anot jo, būtų susigrąžinimas tų teritorijų, kurias Rusija okupavo po vasario 24-osios
  • Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies į NATO parlamentinės asamblėjos posėdį Lietuvoje
  • Rusija teigia sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę sparnuotąją raketą „Cirkon“
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios jau nukovusios per 30 tūkst. įsibrovėlių

Svarbiausias šeštadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:41

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

S.Lavrovas nurodė Rusijos invazijos į Ukrainą prioritetą

23:38

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Donecko ir Luhansko sričių užėmimas yra besąlygiškas karo Ukrainoje prioritetas, o likusių okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai turės „patys nuspręsti dėl savo ateities“.

Tai S.Lavrovas pareiškė interviu Prancūzijos televizijos kanalui TF1, praneša „RIA Novosti“ ir TASS.

„Donecko ir Luhansko regionų, kuriuos Rusijos Federacija pripažino nepriklausomomis valstybėmis, išlaisvinimas yra besąlygiškas prioritetas“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas
„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

Kartu Rusijos ministras sakė, kad dėl kitų Ukrainos teritorijų, kuriose vyksta Rusijos „karinė operacija“, „savo ateitį sprendžia tų teritorijų gyventojai“.

Pasak jo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sukurtoje aplinkoje esą „uždraustas rusų švietimas, žiniasklaida, kultūra, rusų kalbos vartojimas kasdieniame gyvenime“. Anot S.Lavrovo, Rusijos okupuotų teritorijų gyventojai esą „galės auklėti savo vaikus taip, kaip jie nori, o ne Zelenskis ir jo komanda“.

Mūšiai prie Sjeverodonecko: prieštaringa informacija

23:28

Prie Sjevjerodonecko tęsiasi įnirtingos kovos. „Padėtis sudėtinga ir niekas to neslepia. Rusijos kariuomenė yra rimtas priešininkas, tačiau mūsų ginkluotosios pajėgos stipriai pasipriešino“, – sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar per nacionalinės televizijos maratoną. Pasak A.Maliar situacija nuolat keičiasi, todėl kol kas negalima kalbėti apie konkrečius rezultatus, skelbia radijo stotis „Svoboda“.

Tuo tarpu apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovas pareiškė, kad jos kovotojai, remiami Rusijos pajėgų, Sjeverodonecke įsiskverbė į Ukrainos pajėgų gynybą, užėmė placdarmą, iš kurio bandys atakuoti toliau.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime sakoma, kad Rusijos kariai aktyviai puola Sjevjerodonecko, Bachmuto ir Kurachovo kryptimis. Generalinio štabo atstovai teigė, kad pagrindinis priešo tikslas – apsupti Ukrainos karius Lysyčanske ir Sjevjerodonecke ir užblokuoti pagrindinius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių aprūpinimo kelius.

Rusijos pusė teigia, kad Sjevjerodoneckas yra visiškai užblokuotas, o Ukrainos valdžios institucijos šios informacijos nepatvirtina.

Ukraina pranešė apie kontrataką prie Kryvyj Riho

23:22

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vylkulas pranešė apie Ukrainos karių kontrataką į pietus nuo miesto. Jo duomenimis, žuvo 63 rusų kariškiai ir buvo sunaikinta daug karinės technikos, įskaitant tankus T-72, daugkartinį raketų paleidimo įrenginį "Grad", artileriją, sraigtasparnius ir lėktuvą SU-35. Šie skaičiai nebuvo patvirtinti iš kitų šaltinių.

Vokietijos ministras: ES vienybė jau pradeda byrėti

23:19

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus aptariamas naftos embargas ir planai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos, Europos Sąjungos vienybė „pradeda byrėti“. Tai, pasak „Reuters“, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministerijos vadovas Robertas Habeckas.

Imago / Scanpix nuotr./Robertas Habeckas
Imago / Scanpix nuotr./Robertas Habeckas

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, „pamatėme, kas gali nutikti, kai Europa yra vieninga“, – sakė R.Habeckas. „Atsižvelgdami į rytoj vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tikėkimės, kad taip bus ir toliau. Tačiau ši vienybė jau pradeda byrėti“, – sakė jis.

„Bloomberg": Rusijos mokėjimai už obligacijas nepasiekė investuotojų

23:16

Gegužės 27 d. vakare į užsienio investuotojų sąskaitas nebuvo gauta mokėjimų už Rusijos vyriausybės obligacijas, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Gegužės 27 d. suėjo Rusijos 2026 m. ir Rusijos 2036 m. obligacijų (atitinkamai 71,25 mln. JAV dolerių ir 26,5 mln. eurų) mokėjimo terminas. Agentūros teigimu, jei pinigai į sąskaitas nebus pervesti per 30 dienų, Rusijos užsienio įsipareigojimai bus paskelbti neįvykdytais.

Nacionalinis atsiskaitymų depozitoriumas (NSD), į kurį Rusijos finansų ministerija iš anksto pervedė pinigus gegužės 27 d. mokėjimams atlikti, penktadienio vakarą pranešė, kad lėšos mokėjimams atlikti iš sąskaitos buvo išimtos.

Rusijos finansų ministerija mano, kad pervesdama pinigus NSD įvykdė savo įsipareigojimus. „Bloomberg“ teigimu, būtent NSD yra registruotasis obligacijų savininkas, o tai „galėtų paremti Rusijos argumentą, kad ji išvengė įsipareigojimų nevykdymo, net jei pinigai nebuvo išsiųsti į individualių investuotojų sąskaitas“.

V.Zelenskis sutinka kalbėtis su V.Putinu ir R.T.Erdoganu

23:12

Turkijos prezidentui Recepui Tayypui Erdoganui pasiūlius Ukrainos ir Rusijos kolegoms Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui surengti bendrus telefoninius pokalbius-konferenciją, Ukraina davė išankstinį sutikimą.

Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas sakė, kad Ukrainos pusė yra pasirengusi svarstyti tokį derybų formatą, jei V.Putinas sutiks, rašo „Strana.ua“. Rusija kol kas paskelbė tik tiek, kad V.Putinas kalbėsis su R.T.Erdoganu.

Chersono srities prijungimas prie Rusijos stringa

23:08

Chersono srities prijungimo prie Rusijos klausimas nebus sprendžiamas iki žiemos pradžios, „Reuters“ sakė Chersono srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Stremousovas.

Jis pridūrė, kad kol kas sprendimas šiuo klausimu atidėtas dėl netoliese vykstančių karo veiksmų.

AP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Chersone
AP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Chersone

K.Stremousovas pažymėjo, kad regione gali būti surengtas referendumas, paneigdamas savo ankstesnius pareiškimus:

„Tai neįvyks iki rudens. Rengiame administracinę sistemą, o artėjant kitiems metams pamatysime, kokia bus situacija.“

Gegužės 11 d. K.Stremousovas, kuris save vadina Chersono srities karinės-civilinės administracijos atstovu, pareiškė, kad regionas prašys prezidento Vladimiro Putino iki 2022 m. pabaigos prijungti regioną prie Rusijos.

Ukrainos valdžia ne kartą sakė, kad sieks išlaisvinti Chersoną nuo Rusijos kariuomenės.

45 metų Kirilas Stremousovas yra vietos politikas ir vienas iš Ukrainos judėjimo prieš skiepus nuo koronaviruso lyderių. 2019 m. jis buvo įtariamas dalyvavęs vieno Chersono laikraščio redakcijos užpuolime naudojant ašarines dujas ir trauminius ginklus.

Turkijos prezidentas kalbėsis ir su V.Putinu, ir su V.Zelenskiu

23:05

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė apie pirmadienio derybas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis sakė, kad Turkija laukia, kol baigsis Rusijos ir Ukrainos karas, tačiau padėtis kasdien vis blogėja, pranešė BBC Rusijos tarnyba.

Ukrainiečiai demonstruoja, kaip naudoja JAV haubicas

23:01

Ukrainos pajėgų grupuotės Donbase spaudos tarnyba paskelbė ukrainiečių artileristų nuotraukas su amerikietiškomis haubicomis M777, kurios esą jau veikia fronte.

 

Daugiau JAV haubicų keliauja į Ukrainą

22:58

JAV gynybos departamentas sekmadienį paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip pakraunama dar viena ukrainiečiams siunčiamų haubicų M777 partija. Kiek haubicų buvo šioje siuntoje, nepranešama.

 

ES nepavyko susitarti dėl Rusijos naftos embargo

22:49

Sekmadienį, likus dienai iki ES šalių vadovų susitikimo, Europos Sąjungos diplomatams nepavyko susitarti dėl Rusijos naftos importo draudimo, kuris būtų įtrauktas į naują, šeštąjį sankcijų Rusijai paketą.

Agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardytu ES pareigūnu, praneša, kad derybos dėl naftos embargo bus tęsiamos rytoj po pietų, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rusiškos naftos atsisakymui pirmiausia prieštarauja Vengrija, kuri ją gauna naftotiekiu. Vengrijos vyriausybė teigia, kad įvedus embargą šalis prarastų milijardus dolerių.

Pasak Europos spaudos, ES šalys dabar svarsto kompromisinį Prancūzijos pasiūlymą: uždrausti importuoti rusišką naftą per jūrų uostus, bet palikti galimybę importuoti naftotiekiu.

„Kalush Orchestra“ pardavė „Eurovizijos“ apdovanojimą už 900 000 JAV dolerių

22:45

Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja Ukrainos grupė „Kalush Orchestra“ aukcione pardavė savo apdovanojimą – krištolinį mikrofoną.

Aukcioną, kuris buvo transliuojamas tiesiogiai, organizavo televizijos laidų vedėjo ir visuomenės veikėjo Serhijaus Prytulos labdaros fondas.

Laimėtojo pasiūlymas buvo 900 000 JAV dolerių. Jis buvo atliktas kriptovaliuta, o mikrofonas nukeliavo į vieną iš Ukrainos kriptovaliutų biržų.

Serhijus Prytula anksčiau sakė, kad už surinktus pinigus organizatoriai nori nupirkti ukrainietiškų bepiločių lėktuvų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

V.Zelenskis atleido iš pareigų UST Charkivo srities vadovą

22:31

Volodymyras Zelenskis sekmadienį už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą iš posto atleido Ukrainos saugumo tarnybos (UST) Charkivo srities vadovą Romaną Dudiną. Maža to, šalies vadovas R.Dudinui pažadėjo, kad jo veiklą ištirs teisėsaugos institucijos.

„Surengiau pasitarimą su srities ir miesto vadovais. Padėkojau už tai, kad jie buvo ir lieka kartu su Charkivo gyventojais, kartu su Ukraina ir – kas labai svarbu dabar – kartu vienas su kitu. Jie bendradarbiauja šimtu procentų: armija, policija, Charkivo meras, valstybinė srities administracija – visi dirba Pergalei ir daro tai labai efektyviai“, – vakariniame kreipimesi apie savo vizitą į Charkivą papasakojo V.Zelenskis.

VIDEO: Звернення Президента, присвячене Харкову, Києву, Сєвєродонецьку та Кривому Рогу. 29.05.2022

„Gaila, to negalima pasakyti apie vietinę Ukrainos saugumo tarnybos vadovybę. Aš atvažiavau, išsiaiškinau, atleidau Saugumo tarnybos srities vadovą už tai, kad jis nedirbo miesto gynybos labui nuo pirmųjų karo dienų, o galvojo tik apie save asmeniškai. Kokie motyvai – išsiaiškins teisėsaugininkai“, – paaiškino V.Zelenskis.

Kaip rašo pravda.com.ua, V.Zelenskis R.Dudiną į Charkivo srities UST vadovo pareigas buvo paskyręs 2020 metų kovo 25-ąją.

Ukrainos premjeras: Rusijos kariai Ukrainoje civilių nužudė kartais daugiau nei kariškių

21:22

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad civilių aukų per Rusijos sukeltą karą – dešimtis kartų daugiau nei Ukrainos kariškių.

„Mūsų atveju civilių aukų skaičius dešimtis kartų viršija karių aukų skaičių. Tai rodo, kad Rusijos kariuomenė kariauja ne su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, o su civiliais gyventojais“, – interviu britų visuomeninei transliuotojai BBC sakė D.Šmyhalis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

Jo žodžiais, Rusijos kariai Ukrainoje sąmoningai vykdo karo nusikaltimus, sąmoningai žudo civilius.

„Tai labai lengva įrodyti, nes kai rusai tai vadina „karine operacija“, per karinę operaciją vyksta naikinimas. Paprastai, jei elgiamasi pagal karo taisykles ir tradicijas, karinė infrastruktūra sunaikinama, kariuomenė kariauja su kariuomene“, – pabrėžė Ukrainos ministras pirmininkas.

M.Geoana: NATO nebesaisto pažadai Rusijai, Aljansas stiprins buvimą rytuose

21:14

Prieš 25 metus pasirašyta NATO ir Rusijos sutartis nebesaisto Aljanso, nes susitarimą pažeidė pati Rusija, įsiverždama į Ukrainą, sako Vilniuje viešintis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.

Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Tačiau Rusija šiuo susitarimu įsipareigojo „nesiimti agresijos prieš kaimynes“ ir to nesilaiko, interviu BNS sekmadienį sakė M.Geoana.

Todėl, pasak jo, Aljansas nebeturi apribojimų pajėgų plėtrai rytiniame sparne.

„Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį, – Vilniuje sakė M.Geoana. – Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro“.

„Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų“, – kalbėjo jis.

Reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje, NATO svarsto, kaip sustiprinti netoli Rusijos esančias savo sąjungininkes.

Baltijos šalys prašo, kad jose nuo 2017 metų dislokuotus tarptautinius batalionus pakeistų keliskart didesni brigados dydžio vienetai.

M.Geoana sakė, kad Aljanso buvimas regione stiprės įvairiose sferose, tačiau konkretūs pajėgų dydžiai nėra aiškūs.

Imago / Scanpix nuotr./Mircea Geoana
Imago / Scanpix nuotr./Mircea Geoana

Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimti NATO viršūnių susitikime Madride.

„Suprantame susidomėjimą kiekybe, bet taip pat norime pabrėžti savo veiklos kokybės klausimą. Madride tikimės labai svarbių mūsų vadovų sprendimų“, – kalbėjo NATO vadovo pavaduotojas.

Per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojama tvirtinti naują Aljanso strateginę koncepciją.

ES ambasadoriai apsvarstys kompromisą, kuris leistų susitarti dėl rusiškos naftos embargo

19:59

Dvidešimt septynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai sekmadienį apsvarstys kompromisą, kuris leistų išeiti iš aklavietės, susijusios su šeštuoju ekonominių sankcijų Rusijai paketu, įskaitant svarbų rusiškos naftos importo sustabdymą, naujienų agentūrai AFP pranešė ES šaltiniai.

Pastarąjį siūlomų sankcijų etapą blokavo Vengrija, neturinti prieigos prie jūros ir jūrinių naftos krovininių laivų ir kuri 65 proc. jai reikalingos naftos gauna iš Rusijos, tiekiamos vamzdynu „Družba“.

Budapeštas atmetė kaip netinkamą pasiūlymą suteikti jam papildomus dvejus metus, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, atsisakyti rusiškos naftos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrija pageidauja susitarti dėl bent ketverių metų laikotarpio ir mažiausiai 800 mln. eurų (860 mln. JAV dolerių) ES lėšų, kad pritaikytų savo naftos perdirbimo gamyklas perdirbti naftą iš kitų šalių ir padidintų naftotiekio pajėgumus į kaimyninę Kroatiją.

Pasak šaltinių, kompromisinis sprendimas, kuris sekmadienį bus pateiktas nacionaliniams derybininkams, numato sąlygą neįtraukti vamzdyno „Družba“ į būsimą naftos embargą ir taikyti sankcijas tik tanklaiviais į ES gabenamai naftai.

Vamzdynu „Družba“ tiekiama trečdalis visos ES iš Rusijos gaunamos naftos. Likę du trečdaliai gabenami jūra.

Kompromisą pateikė šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija ir ES šalių vyriausybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba.

Jo tikslas – išeiti iš aklavietės, kuri nuo gegužės pradžios neleidžia ES įvesti šeštojo sankcijų Maskvai paketo dėl Ukrainoje pradėto karo.

Pagal jį numatoma per šešis mėnesius nutraukti rusiškos naftos pirkimą, o iki metų pabaigos – rusiškų naftos produktų pirkimą. 

Taip pat būtų įvestos papildomos sankcijos Rusijos bankams ir išplėstas Rusijos asmenų juodasis sąrašas.

Kitas svarstomas variantas būtų atidėti visą naujų sankcijų paketą, kol bus rastas sprendimas Vengrijai apsirūpinti alternatyviomis naftos atsargomis, nurodė šaltiniai.

Pastarosiomis dienomis paspartėjo kompromiso paieškos, siekiant išvengti nesutarimų dėl Rusijos, galinčių užtemdyti pirmadienį ir antradienį Briuselyje įvyksiantį ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į viršūnių susitikimą vaizdo ryšio priemonėmis pirmadienio popietę.

Jei ES ambasadoriams sekmadienį pavyks pasiekti kompromisą dėl naftos embargo, jį vis tiek turės patvirtinti jų vyriausybės, kad būtų galima pateikti svarstymui viršūnių susitikimui.

V.Čmilytė-Nielsen: ES privalo patvirtinti, kad durys į Bendriją Ukrainai yra atviros

19:57

Europos Sąjunga (ES) privalo patvirtinti, kad durys į Bendriją Ukrainai yra atviros, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji tai sakė po sekmadienį vykusio susitikimo su Ukrainos delegacija, dalyvaujančia NATO Parlamentinėje asamblėjoje Vilniuje.

„Šiandien dar sykį patikinau, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos narystės ES siekius. Suprantame, jog tai yra ilgas procesas. Tačiau nepakanka, kad pasaulis žavisi ukrainiečių didvyriškumu ir ryžtu barbariškame Rusijos kare. Nepakanka ir teikiamos politinės, humanitarinės, karinės paramos Ukrainai“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

„Negali būti jokios kalbos apie prekybą Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenitetu dėl Kremliaus malonės, todėl ES turi pasiųsti aiškų politinį paramos Ukrainai signalą ir dar kartą patvirtinti, kad ES durys Ukrainai yra atviros“, – teigė ji.

Jos teigimu, tenka pripažinti, kad priemonės, kurių ES ėmėsi iki šiol ir kurios jau veikia, nesustabdė Rusijos vadovo Vladimiro Putino.

Pasak parlamento vadovės, Rusijos elgesį gali pakeisti tik toliau teikiama karinė pagalba Ukrainai ir dar didesnės sankcijos, iš kurių svarbiausia – energetinė ES nepriklausomybė.

„Pažymėjau, kad svarbus žingsnis yra „REPowerEU“ planas, kuris pertvarkys ES energetikos sistemą ir stabdys Rusijos karinės mašinos finansavimą per jos energijos importą. Lietuva pirmoji ES jau sustabdė Rusijos energijos importą. Nemažai problemų išspręs ruošiamas šeštasis sankcijų paketas. Tačiau turime galvoti ir apie septintąjį“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Susitikime su Ukrainos delegacija taip pat kalbėta apie planus greitai atstatyti Ukrainą ir tam reikalingus resursus, karo nusikaltimų baudžiamumo mechanizmus ir nuo karo bėgančius Ukrainos žmones.

V.Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankė Ukrainos rytuose

18:21

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lankėsi karo apimtuose šalies rytuose ir nuvyko į Charkivo sritį, iš kurios rusų pajėgos pastarosiomis savaitėmis traukėsi.

Prezidentūra socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti neperšaunamą liemenę dėvintis V.Zelenskis, apžiūrintis smarkiai apgriautus pastatus Charkive ir jo apylinkėse.

„Charkive ir jo regione sugriauti 2229 pastatai. Mes atstatysime, atkursime ir sugrąžinsime gyvybę. Charkive ir visuose kituose miestuose bei kaimuose, į kuriuos atėjo blogis“, – rašoma pranešime.

Ukrainos lyderis liko Kyjive nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą.

Ukrainos kariai parodė V.Zelenskiui vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinti sunkvežimiai per lauką vingiuojančiame kelyje.

„Šiame kare okupantai bando išspausti bent kokį nors rezultatą“, – vėliau paskelbtame įraše pareiškė V.Zelenskis.

„Bet jie jau seniai turėjo suprasti, kad mes ginsime savo žemę iki paskutinio žmogaus. Jie neturi galimybių. Mes kovosime ir tikrai laimėsime“, – pareiškė prezidentas.

Jis taip pat susitiko su vietos pareigūnais – Charkivo srities gubernatoriumi ir miesto meru – aptarti regiono atkūrimo programas.

Prezidentas paragino juos „rasti šaunių projektų“ sunaikintoms vietovėms atkurti.

„Tai yra galimybė tokiems rajonams gauti naują veidą“, – pridūrė V.Zelenskis.

Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas „supranta“ Ukrainos Bažnyčios norą atsiskirti

15:54

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) patriarchas Kirilas sekmadienį pareiškė „suprantąs“ jam pavaldžių Ukrainos stačiatikių lyderių sprendimą atsiskirti kaip pragmatišką žingsnį, Maskvai tęsiant karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

„Visiškai suprantame, kaip šiandien kenčia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“, – kalbėdamas Kristaus Išganytojo katedroje Maskvos centre sakė ROB vadovas.

„Suprantame, kad Jo Palaiminties metropolitas Onufrijus ir episkopatas turi elgtis kiek įmanoma išmintingiau, kad neapsunkintų savo tikinčiųjų gyvenimo“, – pridūrė Kirilas, pirmąkart viešai komentuodamas penktadienį paskelbtą Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (MP+UOB) sprendimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas

Jis pridūrė, kad „padangių piktybės dvasios“ nori suskaldyti Rusijos ir Ukrainos stačiatikius, bet jiems tai nepavyks.

Penktadienį MP+UOB paskelbė nutraukianti ryšius su Maskva dėl Rusijos puolimo Ukrainoje ir pareiškė tampanti „visiškai autokefaline“. Toks žingsnis laikomas istoriniu iššūkiu Maskvos patriarchato dvasinei viršenybei.

Anksčiau  MP+UOB teigė liekanti ištikima patriarchui Kirilui, uoliai remiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą vasario 24 dieną pasiųsti pajėgas į Ukrainą.

75 metų patriarchas, vienas iš V.Putino režimo stulpų, pasisako už konservatyvias religines vertybes ir skatino Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus.

Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragino tikinčiuosius pakilti į kovą prieš Maskvos „išorinius ir vidaus priešus“.

Dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios padėtis darėsi vis netvirtesnė.

Šimtai jos kunigų pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino Kirilą stoti prieš religinį tribunolą dėl Maskvos pradėto karo.

2018 metais ROB prarado kontrolę daugelyje parapijų Ukrainoje po istorinės schizmos, didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam ortodoksų patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Estijos deputatas: O.Scholzas ir E.Macronas atveria kelią tolesniam Rusijos smurtui

15:07

Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.

„Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui. [Šeštadieninis] 80 minučių Macrono ir Scholzo pokalbis su Putinu neišvengiamai veda prie paties Macrono frazės perfrazavimo – ar čia nekalbama apie „smegenų mirtį“?“ – savo „Facebook“ paskyroje parašė M.Mihkelsonas, turėdamas omenyje E.Macrono ankstesnį pasisakymą NATO atžvilgiu.

Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis įteisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.

„Kodėl Paryžius ir Berlynas nieko nepasimoko iš praeities? Kam ieškoti pretekstų atidėlioti karinę pagalbą Ukrainai ir kodėl jie mano, kad Putino Rusija, sukėlusi pražūtingą karą prieš vieną iš didžiųjų Europos tautų, įvykdys kokius nors pažadus?“ – klausė M.Mihkelsonas.

Pasak jo, jei E.Macronas ir O.Scholzas nerimauja dėl maisto krizės Šiaurės Afrikoje ir kituose regionuose, sukeltos Ukrainos uostų, per kuriuos eksportuojami šalyje užauginti žemės ūkio produktai, blokados, tuomet būtina sukurti humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje ir suteikti Ukrainos prekybiniams laivams galimybę praplaukti.

Be to, anot jo, logiškiau būtų padėti Ukrainai atlaikyti agresiją ir galiausiai nugalėti pasaulio tvarką pakeisti mėginančią Rusiją.

„Macronas ir Scholzas galėtų kuo greičiau padėti ragelį ir vykti į Ukrainą. Tikiuosi, kad keistus Macrono ir Scholzo veiksmus lėmė ne baimė prarasti įtaką demokratinėje Europoje, kuri pergalingo karo atveju tikrai apimtų Ukrainą, o ateityje ir Moldova, Gruzija ir Baltarusija būtų išlaisvintos iš faktinės Rusijos okupacijos. Ir visa Europa bent kuriam laikui būtų išlaisvinta nuo Rusijos egzistencinės grėsmės“, – pridūrė M.Mihkelsonas.

Vokietijos kancleris O.Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E.Macronas savo iniciatyva šeštadienį surengė bendrą pokalbį su V.Putinu, kuris truko 80 minučių.

Pokalbio metu Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai ragino nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.

Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad V.Putinas informavo O.Scholzą ir E.Macroną apie Maskvos pasirengimą aptarti galimus būdus atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų mainais už sankcijų atšaukimą.

Rusijai intensyvinant puolimą Donbase V. Zelenskis pripažįsta, kad padėtis „labai sunki“

13:45

Rusijos pajėgos šeštadienį tęsė intensyvų puolimą Rytų Ukrainoje, paskelbė užėmusios strategiškai svarbų Lymano miestą ir apsupusios Sjevjerodonecko miesto centrą.

„Padėtis labai sunki, ypač Donbaso ir Charkivo srities vietose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti bent kokį rezultatą savo naudai“, – vėlai vakare paskelbtame įprastame vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vienas Ukrainos pareigūnas neigė Maskvos pareiškimus, kad Sjevjerodoneckas yra apsuptas. Pasak jo, vyriausybės pajėgos išstūmė rusų karius iš šio svarbaus miesto pakraščių.

Patyrusi nesėkmes mėgindama užimti sostinę Kyjivą ir antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, Rusija dabar intensyviausiai atakuoja rytiniame Donbaso regione. V.Zelenskis kaltino Maskvą vykdant „genocidą“, o kitas ukrainiečių pareigūnas smerkė Rusijos „išdegintos žemės taktiką“.

„Krasnyj Lymano miestas visiškai išvaduotas nuo Ukrainos nacionalistų“, – šeštadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, pavartojusi ankstesnį šio miesto pavadinimą ir patvirtinusi ankstesnę dieną promaskvietiškų separatistų paskelbtą žinią apie Lymano užėmimą.

Lymanas yra prie svarbaus kelio, jungiančio Sjevjerodonecko ir Kramatorsko miestus.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ukrainiečių televizijai tvirtino, kad „Sjeverodoneckas nebuvo atkirstas... išlieka galimybė atgabenti humanitarinės pagalbos“.

Vis dėlto pastangos evakuoti žmones yra „labai nesaugios“. Pirmenybė teikiama sužeistiesiems ir asmenims, kuriems reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba, sakė Sjevjerodonecko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.

Pasak jo, padėtis mieste darosi vis sunkesnė. Nutrūkus elektros tiekimui nebeveikia vandentiekio siurbliai. Gyventojai jau ilgiau kaip dvi savaites negali naudotis mobiliuoju ryšiu.

Regiono pareigūnai šeštadienį pranešė apie trijų civilių žūtį dėl Rusijos kariuomenės veiksmų rytiniuose Bachmuto ir Avdijivkos bei pietiniame Mykolajivo mieste.

„Ukraina neabejotinai šį karą laimės, – Nyderlandų visuomeniniam transliuotojui NOS sakė V. Zelenskis. – Tik klausimas, kokia kaina.“

Rusijos puolimas Ukrainoje nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, o apie 6,6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo šalį.

Pranešama apie likviduotą rusų desantininkų kuopos vadą

13:03

Ginkluotosios pajėgos likvidavo 106-osios oro desantininkų divizijos kuopos vadą kapitoną Aleksandrą Vyguliarą, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Aelskandras Vyguliaras
Aelskandras Vyguliaras

Pranešime neskelbiama, kur ir kada tai įvyko. Rusijos pusė šios informacijos nepatvirtino, patikrinti ją iš nepriklausomų šaltinių šiuo metu nėra galimybės.

Vokietijos karinė parama Ukrainai smarkiai mažėja

12:58

Per pastaruosius du mėnesius Vokietija sumažino lengvųjų ginklų tiekimą Ukrainai, pranešė laikraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis šaltiniais ir dokumentais.

Nuo kovo 30 d. iki gegužės 26 d. Vokietija Ukrainai pristatė tik dvi ginklų siuntas. Balandį tai buvo kulkosvaidžių dalys, rankinės granatos, minos ir sprogstamosios virvės, o gegužę – 4600 prieštankinių minų.

Paskutinį kartą priešlėktuvinės sistemos „Strela“ ir granatsvaidžiai „Panzerfaust 3“ buvo pristatyti kovo pabaigoje, nors Ukraina šių ir kitų ginklų, įskaitant prieštankines raketas, paprašė balandžio ir gegužės mėn.

 

Ukrainos pajėgos nustūmė priešą nuo gyvybiškai svarbaus kelio

12:53

Luhansko srities karinės civilinės administracijos Serhijus Haidajus pranešė, kad sulaukusios pastiprinimo Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimą ir nustūmė priešo pajėgas toliau nuo gyvybiškai svarbaus kelio Lysyčanskas–Bachmutas. Šį kelią rusų pajėgos bando užimti jau beveik savaitę.

Pasak jo, nepaisant Rusijos propagandistų pareiškimų, Sjevjerodoneckas tebėra kontroliuojamas Ukrainos kariuomenės. S.Haidajus patvirtino, kad okupantai ir toliau laikosi viešbučio „Mir“ teritorijoje, tačiau dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo įsibrovėliai negali prasibrauti giliau į regioninį centrą.

Be to, jis teigė, kad per kovinius veiksmus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko nustumti rusus kelis kilometrus atgal netoli Komyševos ir susigrąžinti Toškovkos kaimo kontrolę.

 

Kryvyj Rihui smogė raketos: aukų nėra

12:48

Per raketų smūgį į pramoninę įmonę Kryvyj Rihe sužeistųjų ir žuvusiųjų nebuvo, pranešė vietos administracijos vadovas Mykola Lukašukas.

Gegužės 29 d. rytą Rusijos gynybos ministerija pranešė apie didelio tikslumo raketos smūgį į Kryvyj Rihą. Anksčiau per tokius smūgius ne kartą buvo sunaikinti civiliniai objektai ir žuvo civiliai gyventojai.

Po mūšio dėl Sjevjerodonecko gali baigtis Rusijos puolimas

12:41

Naujoje Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje apie karą Ukrainoje teigiama, kad po mūšio dėl Sjevjerodonecko miesto Luhansko, nepriklausomai nuo to, kas kontroliuos miestą, – Rusijos puolimas baigsis. Ekspertai mano, kad rusų puolimas jau pasiekė kulminaciją operatyviniu ir strateginiu lygmenimis. Tai gali suteikti Ukrainai galimybę pradėti kontrpuolimą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sjevjerodoneckas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sjevjerodoneckas

Ataskaitoje pažymima, kad Sjevjerodonecko užėmimas leis Rusijai teigti, kad ji visiškai užėmė Luhansko sritį (Rusija ją laiko nepriklausoma „Luhansko liaudies respublika“), tačiau nesuteiks jokios kitos reikšmingos karinės ar ekonominės naudos. Rusijos pajėgos dabar griauna miestą, o jei jį užims, kontroliuos griuvėsius.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie galimas Rusijos kariuomenės problemas, susijusias su kovine technika ir personalo nuotaikomis. „Jei Rusijos kariai antrinėse teritorijose praras norą kovoti, Ukraina gali turėti galimybę pradėti rimtą kontrpuolimą, turintį didelius pasisekimo šansus“, – mano autoriai. Greičiausiai tai gali įvykti Chersono regione.

 

Taip pat puolamas Lysyčanskas, kurį nuo Sjevjerodonecko skiria upė. Pranešama, kad, sviediniui pataikius į daugiaaukštį pastatą, žuvo civilis. Dieną prieš tai pranešta apie oro antskrydį prieš kino teatrą „Družba“.

Droną „Bayraktar“ tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai kuo greičiau

11:17

Droną „Bayraktar“, kuriam pinigai buvo surinkti „Laisvės TV“ iniciatyva, tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai kuo greičiau, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kalbėsime su įmonės atstovais, tikimės kuo greitesniu metu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras.

Jo teigimu, dar reikia sudaryti sutartį su „Laisvės TV“ dėl pinigų panaudojimo, toliau seks dar daugiau popierizmo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos kariai su bepiločiu orlaiviu „Bayraktar TB2“
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos kariai su bepiločiu orlaiviu „Bayraktar TB2“

„Reikės pasirašyti preliminarią sutartį ir toliau jau visi procesai judės. Popierių bus dar nemažai, galiausiai dar reikės pagal tuos pinigus techninę specifikaciją apibrėžti – kas į tai patenka, ką Turkijos pusė dar iš savo pusės galėtų pridėti ir panašiai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

ES šalims pasiūlytas naujas Rusijos naftos embargo projektas

10:06

Europos Sąjungoje parengtas naujas Rusijos naftos embargo projektas, rašo „Bloomberg“. Europos Komisija šalims narėms išsiuntinėjo dokumentą su naujais pasiūlymais.

Šaltinių teigimu, dokumente numatyta, kad Bulgarijai embargo atidėjimas bus nustatytas iki 2024 metų birželio ar gruodžio. Pagal projektą, sankcijos nepalies naftotiekio „Družba“, kuriuo nafta patenka į Vengriją.

Planuojama, kad Europos valstybės palaipsniui per šešis mėnesius liausis importavusios Rusijos naftą, o naftos produktus – per aštuonis mėnesius.

Gegužės pradžioje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė šeštojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo projektą, kuriame buvo numatytas rusiškos naftos embargas. Vengrijos vyriausybė labiausiai pasipriešino šiam siūlymui, teigdama, kad visiškas Rusijos naftos atsisakymas sukels energetinio saugumo grėsmę Vengrijos valstybei.

Donbase vyksta įnirtingi mūšiai

09:53

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas sekmadienio rytą pranešė, kad Rusijos kariniai daliniai mėgino pulti Avdijivkos kryptimi, tačiau buvo atmušti. Mūšiai taip pat vyksta ties Sjevjerodonecku Luhansko srityje ir Donecku. Tuo pat metu rusai mėgina įsitvirtinti Lymano apylinkėse ir pagerinti savo taktines pozicijas Bachmuto kryptyje.

„Priešas puola Donecko kryptyje. Aktyviai naudoja raketinės kariuomenės, artilerijos ir radioelektroninės kovos pajėgas ir priemones. Suintensyvino operatyvinės-taktinės ir armijos aviacijos veiksmus. Lymano kryptyje stiprina grupuotę. Panaudojo šturmo aviaciją šalia Dubravos. Mėgina įsitvirtini Lymano gyvenvietės rajone. Sjevjerodonecko kryptyje, palaikomas artilerijos, vykdė šturmo veiksmus Sjevjerodonecko miesto rajone, mūšiai tęsiasi. Bobrovės gyvenvietės rajone priešas patyrė nuostolių ir atsitraukė į anksčiau užimtas pozicijas. Ustynivkės rajone šturmo aviacijos pajėgomis atakavo iš oro“, – rašoma feisbuke paskelbtame Generalinio štabo pranešime.

Kitame sekmadienio ryto pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informuoja, kad per pastarąją parą buvo nukauta 150 priešo karių, sunaikinti 8 tankai, 12 šarvuočių, 3 artilerijos sistemos, 1 bepilotis orlaivis ir 14 kitokių transporto priemonių.

Paskutinis atnaujinimas 2022-05-29 09:53

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min