Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 28, 08:59 Atnaujinta 2022 05 28, 23:34

V.Putinas mainais į grūdus reikalauja panaikinti sankcijas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį bendravo su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, o pokalbio metu Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas paragino V.Putiną surengti „tiesiogines rimtas derybas“ su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Tuo metu V.Putinas pareiškė, kad Maskva yra „pasirengusi“ ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, tačiau manais pareikalavo panaikinti Vakarų šalių įvestas sankcijas ir liautis siuntus ginklus Ukrainai.
Archyvinė 2013 metų fotografija: Mykolajivo uoste į laivą pilami ukrainietiški kviečiai
Archyvinė 2013 metų fotografija: Mykolajivo uoste į laivą pilami ukrainietiški kviečiai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • V.Putinas pareiškė, kad Maskva yra „pasirengusi“ ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, tačiau manais pareikalavo panaikinti Vakarų šalių įvestas sankcijas
  • Buvęs Ukrainos prezidentas P.Porošenka pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies
  • Rusija teigia sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę sparnuotąją raketą
  • Ukraina skelbia nuo karo pradžios nukovusi jau 30 tūkst. okupantų
  • JAV svarsto perduoti Ukrainai pažangias tolimojo nuotolio raketų sistemas

Svarbiausias penktadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Vokietija per devynias savaites beveik neperdavė jokių ginklų Ukrainai

23:34

Nuo kovo 30 d. iki gegužės 26 d. į Ukrainą atvyko vos dvi ginklų partijos iš Vokietijos. Abiejose partijose buvo tik nedideli įrenginiai. Kancleris Olafas Scholzas atsisakė Ukrainai perduoti sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar šarvuočiai, motyvuodamas susitarimais su NATO sąjungininkais. Bet Vokietija nuo kovo pabaigos beveik neperdavė Ukrainai ir jokios paminėjimo vertos lengvosios ginkluotės, rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt“, remdamasis turimais dokumentais.

Iš šių dokumentų galima spręsti, kad nuo kovo 30 d. iki gegužės 26 d. Vokietija į Ukrainą išsiuntė 3000 prieštankinių minų ir dar 1600 specializuotų kryptinio veikimo prieštankinių minų. Ankstesnėje partijoje, kuri į Ukrainą buvo pristatyta mėnesiu anksčiau, buvo tik atsarginės kulkosvaidžių dalys, degikliai, detonuojančios virvelės, radijo stotys, rankinės granatos, sprogstamieji užtaisai ir minos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Kaip pažymi „Die Welt“, kadangi jokios karinės pagalbos Ukraina iš Vokietijos nesulaukia jau kelias savaites, Vokietijos vyriausybė vis labiau tolsta nuo savo sąjungininkų, kurie toliau Ukrainai tiekia lengvąją ir sunkiąją ginkluotę. Tarkime, šeštadienį Kyjivas pranešė, kad gavo raketų „Harpoon“ iš Danijos ir dar daugiau savaeigių haubicų iš JAV.

Balandžio viduryje Vokietijos leidinys „Das Bild“ pranešė, kad po O.Scholzo rekomendacijų Vokietijos gynybos ministerija iš Ukrainos atsiųsto sąrašo išbraukė visą sunkiąją ginkluotę, nors Vokietijos pramonė buvo pasirengusi pateikti daug ginklų artimiausiu metu.

Be to, Vokietija užblokavo sovietinės gamybos tankų T-72 iš Slovėnijos perdavimą Ukrainai.

Rusai raketomis apšaudė Kryvyj Rihą, sunaikino gamyklą

23:17

Šeštadienį dvi Rusijos paleistos raketos pataikė į gamyklą Kryvyj Rihe, Dnipropetrovsko srityje, praneša UNIAN.

„Priešo ataka Kryvyj Rihe. Dvi raketos pataikė į pramoninę įmonę. Dideli sugriovimai“, – „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentynas Rezničenka.

Pasak jo, informacija apie nukentėjusius žmones tikslinama. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas savo ruožtu pridūrė, kad gamykla, į kurią pataikė raketos, buvo beveik sugriauta.

V.Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja Ukrainos pergalę ir planą minimum

21:37

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pergale laikytų visišką Ukrainos teritorinio vientisumo atstatymą, o planas minimum, anot jo, būtų susigrąžinimas tų teritorijų, kurias Rusija okupavo po vasario 24-osios.

V.Zelenskio interviu Nyderlandų transliuotojui NOS cituoja eurointegration.com.ua.

„Ukraina tikrai laimės šį karą. Klausimas – kokia kaina, ir dar yra laiko klausimas“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad jam Ukrainos pergalė kare būtų visų okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, susigrąžinimas, bet pažymėjo, kad Ukraina vargu ar galės šio tikslo pasiekti mūšio lauke.

„Aš nemanau, kad kariniu būdu galime visiškai atkurti visą mūsų teritoriją. Jeigu mes ryžtumėmės eiti tokiu keliu, tai prarastumėme šimtus tūkstančių žmonių. Mes turime grįžti bent jau į vasario 24-ąją, ir po to galėsime kalbėti apie mūsų teritorijos atkūrimą diplomatiniu keliu. Aš turėjau galvoje, kad mes galime kariauti su Rusija, bet ne iki paskutinio žmogaus. Jeigu jiems tas pats – man ne tas pats. Jeigu mes sugrįšime prie vasario 24-osios linijos, tuomet, esu įsitikinęs, Rusija sėsis prie derybų stalo. Mes neketiname Rusijai atiduoti nei Krymo, nei Donbaso, mes niekada to nepripažinsime“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis taip pat užsiminė, kad nemato galimybės pasiekti kokio nors progreso derybomis, jeigu jos vyksta ne asmeniškai su Vladimiru Putinu.

„Reikalas tas, kad nėra su kuo derėtis. Jis sukūrė tokią valstybę, kurioje niekas nieko nesprendžia. Todėl nesvarbu, ką kalba jų užsienio reikalų ministras, nesvarbu, kad jis siunčia kažkokią derybininkų grupę, tie žmonės – jie niekas, deja“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Ispanija pasiųs raketų ir papildomų karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje

18:29

Ispanija pasiųs raketų „žemė-oras“ bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje, o kariai prisijungs prie maždaug 500-ių Baltijos valstybėje jau esančių tautiečių, šeštadienį pranešė ispanų dienraštis „El Pais“.

Pasak dienraščio, Ispanijos gynybos ministerija „planuoja Latvijoje dislokuoti „žemė-oras“ NASAMS bateriją“ – Norvegijos sukurtą vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemą, NATO stiprinant savo buvimą Baltijos regione Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.

„Mūsų įsipareigojimas NATO yra visiškas“, – Ispanijos televizijai teigė gynybos ministrė Margarita Robles.

„Šiuo metu mūsų karių yra Latvijoje, taip pat Lietuvoje, o mūsų laivų yra Viduržemio jūroje“, – pažymėjo M.Robles, pabrėždama Madrido „didžiausią pasirengimą“ sustiprinti indėlį į Vakarų karinio aljanso jėgos demonstravimą, skirtą atgrasyti potencialius Rusijos įsiveržimus į sovietmečio laikų įtakos zoną.

M.Robles pasisakė dalyvaudama ginkluotųjų pajėgų dienos kariniame parade šiauriniame Hueskos mieste, artėjant 40-osioms Ispanijos įstojimo į NATO, įvykusioms 1982 metų gegužės 30 dieną, metinėms.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Ispanija paskelbė papildomai siunčianti į Latviją 150 karių, kad sustiprintų pradinį 350 karių kontingentą, dislokuotą 2017 metais, kai NATO reagavo į 2014-aisiais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją dislokuodama taktines grupes rytiniame aljanso flange.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Ispanija taip pat įsipareigojo tiekti Ukrainai puolamąją karinę įrangą, nors iš pradžių teigė, kad teiks karinę paramą tik ES paketo ribose.

„Gindami Ukrainą giname savo demokratiškąsias vertybes“, – pareiškė M.Roblesas ir pridūrė, kad Madridas taip elgiasi priešindamasis Rusijos režimo „žiaurumams“.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai paragino Rusijos prezidentą paleisti „Azovstal“ gynėjus

17:15

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių ir galiausiai pateko į Rusijos nelaisvę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

„Respublikos prezidentas ir Vokietijos kancleris paprašė išlaisvinti apie 2,5 tūkst. „Azovostal“ gynėjų, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę“, – pranešė Prancūzijos prezidentūra po trijų lyderių pokalbio telefonu, trukusio 80 minučių.

O.Scholzas ir E.Macronas paragino V.Putiną surengti tiesiogines derybas su V.Zelenskiu

17:01

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį bendravo su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, o pokalbio metu Emmanuelis Macronas ir  Olafas Scholzas paragino V.Putiną surengti „tiesiogines rimtas derybas“ su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Per 80 minučių pokalbį su Rusijos prezidentu abu ES lyderiai „primygtinai reikalavo nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę“, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai paragino V.Putiną „vesti rimtas tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu ir [rasti] diplomatinį konflikto sprendimą“.

Tuo metu V.Putinas pareiškė, kad Maskva yra „pasirengusi“ ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, tačiau manais pareikalavo panaikinti Vakarų šalių įvestas sankcijas.

Taip pat Rusijos prezidentas perspėjo Vokietijos ir Prancūzijos lyderius nedidinti ginklų tiekimo Ukrainai, sakydamas, kad tai gali dar labiau destabilizuoti situaciją.

Pasak jo, sunkumai tiekiant grūdus pasaulio rinkoms yra „klaidingos Vakarų šalių ekonominės ir finansinės politikos pasekmė“.

„Rusija yra pasirengusi padėti rasti galimybių netrukdomam grūdų eksportui, įskaitant Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų“, – pasak Kremliaus, pareiškė V.Putinas.

„Rusiškų trąšų ir žemės ūkio produktų pasiūlos didinimas taip pat padės sumažinti įtampą pasaulinėje maisto rinkoje, o tam, žinoma, reikės panaikinti atitinkamas sankcijas“, – priduriama pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos puolimas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, o tai padidino nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Rusijai ir Ukrainai tenka 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Vakarai kaltina V.Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.

Ukrainos rėmėjams Vakaruose svarstant, ar siųsti daugiau ginklų atsargų į Kijevą, V.Putinas pareiškė, kad tebesitęsiantis ginklų tiekimas Ukrainai yra „pavojingas“ ir perspėjo „dėl tolesnės padėties destabilizavimo ir humanitarinės krizės paaštrėjimo“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos vyko tiek asmeniškai, tiek vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pastaruoju metu jos nutrūko.

Buvęs Ukrainos prezidentas P.Porošenka pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies

14:43

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies, apkaltindamas vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.

P.Porošenka, valdęs Ukrainą 2014–2019 metais, nuo karo pradžios dažnai viešai pasisakydavo, o jo komentarus transliuodavo įvairūs tarptautiniai televizijos kanalai.

Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.

Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.

Tačiau šeštadienį P.Porošenkos biuras pranešė, kad politikui „buvo neleista kirsti Ukrainos sienos“, kaltindamas vyriausybę susitarimo pažeidimu.

„Yra rizika, kad šiuo sprendimu valdžia sulaužė karo metu galiojusias politines paliaubas, kurios yra vienas iš nacionalinės vienybės ramsčių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pareiškė buvusio prezidento biuras.

P.Porošenka su Ukrainos delegacija turėjo vykti į NATO parlamentinės asamblėjos posėdį Lietuvoje ir gavo oficialų leidimą išvykti.

Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.

Tada jis turėjo keliauti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.

Ukraina sako daranti viską, kad apgintų Donbasą nuo Rusijos puolimo

14:16

Ukraina sako daranti viską, kad apgintų rytinį Donbaso regioną, kuriame vis intensyvėjantį puolimą vykdanti Rusija šeštadienį patvirtino užėmusi strateginį miestą.

Rusija stiprina puolimą Donecko ir Luhansko regionuose, kurie sudaro Donbasą – Ukrainos pramonės centrą, kur, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva vykdo „genocidą“.

V.Zelenskis vėlai penktadienį pažymėjo, kad rusai „Donbase sutelkė maksimalias artilerijos pajėgas ir maksimalius rezervus“.

„Vykdomi raketų smūgiai ir lėktuvų atakos – viskas“, – teigė jis.

„Giname savo žemę taip, kaip tai leidžia mūsų dabartiniai gynybos ištekliai“, – pridūrė prezidentas.

„Darome viską, kad padidintume šiuos išteklius“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Maskvos kariuomenė šeštadienį pranešė perėmusi Lymano miesto, įsikūrusio prie kelio į vis dar Kyjivo kontroliuojamus Slovjanską ir Kramatorską, kontrolę, patvirtindama diena anksčiau paskelbtą promaskvietiškų separatistų pareiškimą.

Rusijos pajėgos taip pat artėja prie Sjeverodonecko ir Lysyčansko Luhansko regione, nors pranešimai apie jų padarytą pažangą šiomis kryptimis yra prieštaringi.

Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės priešintis dar mažiausiai dvi ar tris dienas, tačiau kariams gali tekti pasitraukti iš kai kurių rajonų, kad išvengtų apsupimo.

„Greičiausiai Rusijos kariai neužims [visos Luhansko srities], nes yra pakankamai jėgų ir priemonių gynybai išlaikyti“, – parašė jis „Telegram“.

„Tačiau galbūt norint išvengti apsupimo mūsų kariams gali būti įsakyta trauktis“, – pridūrė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas: Sjeverodoneckas nėra atkirstas

13:10

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus šeštadienį pareiškė, kad Sjeverodonecko miestas „nėra atkirstas“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

S.Haidajus sakė, kad Sjeverodonecką, pramonės centrą, kuris yra paskutinis didelis Luhansko regiono miestas, kontroliuojamas Ukrainos, Rusija intensyviai apšaudo. Jį cituoja CNN. 

„Apšaudymas tęsiasi. Rusijos kariuomenė naikina miestą, apšaudo iš visų rūšių ginklų. Rusijos kariai įžengė į miesto pakraščius, viešbutį „Taika“. Kol kas negalime jų išstumti iš viešbučio, bet jie turi daug žuvusiųjų. Mūsų vaikinai juos sulaiko“, – sakė jis.

Sjeverodoneckas, pridūrė S.Haidajus, nėra atkirstas, bet sunkvežimiai beveik negali patekti į miestą ar išvykti iš jo, tik lengvieji automobiliai.

„Daug automobilių buvo apšaudyta kelyje Lysyčanskas–Bachmutas. Tuo maršrutu važiuoti pavojinga“, – tvirtina jis. 

S.Haidajus sakė, kad Rusija Luhansko srityje turi 25 batalionų taktines grupes – 10 000 karių – ir nemažai karinės technikos.

Pasak jo, Rusijos vadai į kovą įtraukė įvairias pajėgas, įskaitant šauktinius iš separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui lojalius kovotojus iš Rusijos ir privačias karines bendroves.

Rusija teigia sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę sparnuotąją raketą

13:00

Rusija teigia sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę sparnuotąją raketą „Cirkon“, rašo „The Guardian“, remdamiesi „Reuters“.  

Pasak Rusijos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, raketa nuskriejo maždaug 1000 km atstumą. Ji buvo paleista iš Barenco jūros ir pataikė į taikinį Baltojoje jūroje, teigiama pranešime.

Ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip raketa paleidžiama iš laivo ir stačia trajektorija lekia į dangų, praneša „Reuters“.

Rusijos kariuomenė skelbia užėmusi Ukrainos rytinį Lymano miestą

12:50

Rusijos kariuomenė šeštadienį patvirtino užėmusi strategiškai svarbų Lymano miestą Ukrainos rytuose, esantį prie kelio, vedančio į kitus svarbius Kyjivo pajėgų tebekontroliuojamus miestus.

„Po bendrų Donecko liaudies respublikos milicijos padalinių ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų Lymano miestas buvo visiškai išlaisvintas iš Ukrainos nacionalistų“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, patvirtinančiame išvakarėse paskelbtą Maskvos remiamų separatistų pajėgų pareiškimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo kreipimesi sureagavo į tai, kad rusai užėmė Lymaną, ir bandymą apsupti ir užimti Sjevjerodonecko miestą, vieną iš paskutinių Ukrainos kontroliuojamų rajonų Luhanske.

„Jei okupantai mano, kad Lymanas ar Sjevjerodoneckas priklausys jiems, jie klysta“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Donbasas bus Ukrainos“, – pabrėžė jis.

Lymanas yra rytinės Donecko srities šiaurėje, prie kelio į Slovjanską ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies administracinį centrą.

Ukrainos ir Rusijos pajėgos dėl Lymano kovojo kelias dienas. Miestas yra strategiškai svarbus, nes jo kontrolė leidžia pasiekti svarbius geležinkelio ir kelių tiltus per Doneco upę.

Anksčiau Jungtinė Karalystė įspėjo, kad miesto kontrolė suteiktų Rusijai „pranašumą galimame kitame Donbaso puolimo etape, kai ji tikriausiai sieks žengti į pagrindinius Ukrainos kontroliuojamus miestus giliau Donecko srityje, Slovjanską ir Kramatorską“.

Nuo tada, kai Maskva išvedė savo pajėgas iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos regionų, kad sustiprintų puolimą rytuose, rusai lėtai, bet užtikrintai žengia gilyn į Donbasą. Šis regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų buvo iš dalies kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. 

Rusijos pajėgos taip pat tęsia puolimą Ukrainos pietinėje pakrantėje.

Rusijos ir Maskvos paskirti pareigūnai pietinėje Chersono srityje, kuri šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat pietrytinėje Zaporižios srityje pareiškė, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

M.Podoliakas: Maskvą galima sustabdyti tik jėga

12:43

Ukrainos prezidento patarėjas ir derybininkas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad jokiu susitarimu su Rusija negalima pasitikėti ir kad Maskvos invazija gali būti sustabdyta tik jėga, skelbia „Reuters“. 

„Bet koks susitarimas su Rusija nėra vertas nė sudilusio skatiko. Ar įmanoma derėtis su šalimi, kuri visada ciniškai ir propagandiškai meluoja? Rusija įrodė, kad yra barbariška valstybė, kuri grasina pasaulio saugumui. Barbarai gali būti sustabdyti tik jėga“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė M.Podoliakas.

Taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos jau kurį laiką yra nutrūkusios, o abi pusės dėl to kaltina viena kitą. 

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra vienintelis Rusijos pareigūnas, su kuriuo jis sutinka susitikti ir derėtis, kaip užbaigti karą.

Ukraina skelbia apie naujausius Rusijos nuostolius

12:36

Ukrainos kariuomenės ginkluotosios pajėgos skelbia apie naujausius Rusijos kariuomenės nuostolius.

Pasak pranešimo, šalies pajėgos nuo karo pradžios nukovė 30 000 Rusijos karių, sunaikino 1330 tankų, 3258 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 628 artilerijos sistemas, 203 salvinės ugnies sistemas, 93 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 207 lėktuvus, 174 sraigtasparnius, 503 bepiločius orlaivius, 116 sparnuotųjų raketų, 2226 kitas mašinas ir kuro talpyklas, 13 karo laivų, 48 specialios karinės technikos vienetus.

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai šių skaičių patvirtinti neįmanoma.

 

Maskvai ištikima Ukrainos Stačiatikių bažnyčios atšaka skelbia nutraukianti ryšius su Rusija

10:35

Maskvai ištikima Ukrainos Stačiatikių bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

„Nesutinkame su Maskvos patriarcho Kirilo pozicija dėl karo“, – sakoma Bažnyčios pareiškime, paskelbtame po tarybos susirinkimo, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir kuriame buvo paskelbta „visiška Ukrainos Stačiatikių bažnyčios nepriklausomybė ir autonomija“.

Ukrainos Stačiatikių bažnyčios Maskvos atšaka iki šiol oficialiai buvo ištikima Maskvos patriarchui Kirilui, kuris išreiškė aiškią paramą prezidento Vladimiro Putino puolimui Ukrainoje.

„Taryba smerkia karą kaip Dievo įsakymo „Nežudyk!“ pažeidimą ir reiškia užuojautą visiems nuo karo kenčiantiems žmonėms“, – sakoma atšakos pranešime.

Jame nurodoma, kad jos santykiai su Maskvos patriarchatu nuo tada, kai Ukrainoje buvo paskelbta karinė padėtis, buvo „sudėtingi arba jų visai nebuvo“.

Ji taip pat paragino Ukrainą ir Rusiją „tęsti derybų procesą“ ir rasti būdą „sustabdyti kraujo liejimą“.

Bažnyčios atstovas spaudai arkivyskupas Klimentas naujienų agentūrai AFP sakė, kad taryba pabrėžė, jog „visiškai atmeta patriarcho Kirilo poziciją dėl karo“.

„Jis ne tik nepasmerkė Rusijos karinės agresijos, bet ir nerado žodžių kenčiantiems Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.

Rusijos Stačiatikių bažnyčia „negavo oficialaus Ukrainos Stačiatikių bažnyčios pareiškimo“ ir negali komentuoti, platformoje „Telegram“ parašė atstovas spaudai Vladimiras Legoida.

Jis sakė, kad Ukrainos Stačiatikių bažnyčia yra „labai sunkioje padėtyje ir patiria spaudimą iš daugelio pusių: valdžios, intrigantų, nacionalistiškai nusiteikusių žmonių... ir žiniasklaidos“, kaltindamas „išorines jėgas bandant sugriauti Rusijos Stačiatikių bažnyčios vienybę“.

Ukrainos Stačiatikių bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos bažnyčioje, pastaraisiais mėnesiais pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.

TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

10:16

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus, įvykdytus per Maskvos įsiveržimą į Ukrainą, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.

K.Khanas sakė, kad Rusija, kuri nėra Hagoje įsikūrusio teismo narė, atsisakė bendradarbiauti su TBT dėl Ukrainos, tačiau pridūrė, kad jo „durys atviros“, jei Maskva norėtų padėti.

Jis taip pat tvirtino, kad karo nusikaltimų kaltininkai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors nesutiko pasakyti, ar pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieną dieną gali tapti įtariamuoju.

„Kvietimas yra. Mano durys yra atviros, ir aš taip pat toliau beldžiu į Rusijos Federacijos duris“, – interviu sakė K.Khanas.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Buča
Serhijaus Kazaniuko nuotr./Buča

„Jei Rusijos Federacija turi kaltinimų, jei turi informacijos, jei vykdo savo tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba turi svarbios informacijos – pasidalykite ja su mumis“, – ragino vyriausiasis prokuroras.

Ukraina, kaip ir Rusija, nėra TBT narė, tačiau ji pripažįsta teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K.Khano biuru tiriant galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Rusija teigia, kad įtarimai dėl jos pajėgų karo nusikaltimų yra suklastoti, o V.Putinas vasario 24 dieną pradėtą invaziją motyvavo sakydamas, kad Ukraina šalies rytuose vykdo „genocidą“.

„Jei pateikiate tokius kaltinimus, bendradarbiaukite, dalinkitės informacija, bendradarbiaukite su mumis, – kalbėjo K.Khanas. – Jei buvo melagienų, mes demaskuosime tas melagienas.“

V.Zelenskis: „Donbasas bus Ukrainos“

08:59

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelesnkis dviejose kalbose drąsiai  kalbėjo apie galutinę savo šalies pergalę prieš Rusijos pajėgas tiek šiuo metu įnirtingiausiame mūšyje Rytų Ukrainoje, tiek apskritai kare.

„Ukraina yra šalis, kuri sugriovė mitą apie nepaprastą Rusijos kariuomenės galią – kariuomenės, kuri neva per kelias dienas gali užkariauti ką tik nori, – sakė jis Stanfordo universiteto studentams vaizdo ryšiu. – Dabar Rusija bando okupuoti visą valstybę, bet mes jaučiamės pakankamai stiprūs, kad galėtume galvoti apie Ukrainos, kuri bus atvira pasauliui, ateitį.“

Vėliau savo naktiniame vaizdo kreipimesi V.Zelenskis reagavo į tai, kad rusai užėmė rytinį Lymano miestą, stambų Donecko srities geležinkelių mazgą, esantį į šiaurę nuo dar dviejų svarbių miestų, kuriuos vis dar kontroliuoja Ukraina, ir bandymą apsupti ir užimti Sjevjerodonecko miestą, vieną iš paskutinių Ukrainos kontroliuojamų rajonų Luhanske.

„Jei okupantai mano, kad Lymanas ar Sjevjerodoneckas priklausys jiems, jie klysta“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Donbasas bus Ukrainos“, – pabrėžė jis.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min