Daugelis miestų ir miestelių buvo smarkiai sugriauti – vien uostamiestyje Mariupolyje, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, per Rusijos bombardavimus žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.
Siekdamas sudaryti taikos susitarimą, kurio jam nepavyko pasiekti beveik metus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Kyjivą perduoti visą Donbasą Maskvai, kad iki Kalėdų galėtų įsigalioti paliaubos, rašo britų leidinys „The Times“.
Kremlius teigia, kad kovos nesibaigs tol, kol Ukraina neišves savo karių, įskaitant iš įtvirtintų Kramatorsko ir Slovjansko miestų Donecko srityje.
Kariuomenė gali nesutikti su tokiomis nuolaidomis Rusijai. Net jei V.Zelenskis ir norėtų perleisti žemę Rusijai, Ukrainos Konstitucija numato, kad teritorija gali būti perduota tik po visuotinio referendumo – o jį surengti karo metu yra itin sudėtinga, jei ne neįmanoma, teigiama „The Times" straipsnyje. Vis dėlto referendumas nebūtų būtinas, jei Kyjivas paprasčiausiai išvestų savo kariuomenę oficialiai nepripažindamas Rusijos valdžios, priduriama jame.
Tuo pat metu pagrindinis „Sugrįžkite gyvi“ fondo analitikas Nikolajus Beleskovas mano, kad kai kurie kariai galėtų nepaklusti įsakymui trauktis iš Donbaso, o tai turėtų nenuspėjamų pasekmių nacionalinei vienybei.
„Kai ukrainiečiai yra verčiami daryti nepagrįstas nuolaidas, tai kvepia nacionaliniu pažeminimu – ypač tiems, kurie kovoja jau daugiau nei 11 metų“, – pabrėžė jis.
Rusijos kariuomenė kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį ir daugiau nei 80 procentų Donecko srities. V.Putinas teigia, kad Rusija užims visą Donbasą, jei Ukraina nepasiduos. Tačiau, kaip pastebi N.Beleskovas, mūšiai dėl Kramatorsko ir Slovjansko Maskvai kainuotų dešimtis tūkstančių gyvybių.
„Net jei galiausiai ir prarandi teritoriją, geriau priversti priešą sumokėti didelę kainą, nei sudaryti sąlygas kitam jo puolimui. Trauktis be kovos yra politiškai sunku ir, kariniu požiūriu, pavojinga“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei Ukraina perduotų Donbasą, Kremlius greičiausiai nenutrauktų invazijos.
„Rusijos požiūriu, visi šie planai (remiami JAV) nėra skirti tikram susitarimui, o yra skirti sukurti ir išnaudoti susiskaldymą Ukrainoje, kad vėliau būtų galima tęsti puolimą ir dar labiau sustiprinti savo derybinę poziciją.“
Spaudimas Ukrainai ir Kyjivo pozicija
Nors V.Zelenskis šią savaitę susitikime Jungtinėje Karalystėje sulaukė paramos iš Europos sąjungininkų, jo poziciją susilpnino korupcijos skandalas, dėl kurio praėjusį mėnesį atsistatydino Andrijus Jermakas, įtakingas patarėjas, laikytas antruoju žmogumi valstybėje, rašo „The Times“.
-
Stulbinantis Trumpo pareiškimas apie derybas: „Čia negali būti jokių abejonių. Tai Rusija“
-
Borrellis: „Europa turi nustoti apsimetinėti, kad Trumpas nėra mūsų priešininkas“
-
Zelenskis drąsiai sureagavo į Trumpo raginimą surengti rinkimus Ukrainoje
-
Volodymyras Zelenskis: atnaujintas Ukrainos planas JAV bus nusiųstas trečiadienį
-
Karas Ukrainoje. „Smokite ten, kur priešas nėra pasiruošęs“: atkreipė NATO dėmesį į Kaliningradą
-
Zelenskis atšovė į Trumpo kaltinimus, kad jis „neskaitė“ taikos plano
Nors prezidento administracijos vadovo atsistatydinimas neabejotinai buvo smūgis V.Zelenskiui, kol kas nėra ženklų, kad tai būtų paveikę derybas su JAV.
„Daugelis pradeda suprasti, kad Jermako tikroji politinė įtaka buvo gerokai pervertinta“, – rašė politologas Volodymyras Fesenka, artimas prezidento administracijai.
JAV remiamame plane taip pat numatyta surengti prezidento rinkimus Ukrainoje per 100 dienų. V.Zelenskio pirmoji kadencija turėjo baigtis pernai, tačiau rinkimai buvo atidėti dėl karo padėties, įvestos po Rusijos invazijos 2022 metais. Dėl to Trumpas neseniai interviu „Politico“ pareiškė, kad Ukraina „nebėra demokratija“.
V.Zelenskis atmetė kaltinimus, kad jis „įsikibęs laikosi valdžios“, ir pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi surengti rinkimus per artimiausias 60–90 dienų, jei Europa ir JAV padės užtikrinti saugumą.
„Aš pasirengęs rinkimams“, – sakė jis.
D.Trumpas tuo tarpu tikisi užbaigti karą iki Kalėdų, suteikdamas Kyjivui vos kelias dienas apsispręsti dėl teritorinių nuolaidų. V.Zelenskis savo ruožtu Europos lyderiams sakė, kad jam daromas spaudimas greitai priimti sprendimą dėl teritorijų.
Rusijos plataus masto karas – tai ne vien teritorijos
Žiniasklaida rašo, kad Maskva ne kartą davė suprasti, jog jos invazija į Ukrainą nėra vien apie žemes. Pagrindinis tikslas – pašalinti vadinamąsias „karo priežastis“, tai yra Rusijos terminas, kuriuo apibūdinama provakarietiška valdžia Kyjive. Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukrainai būtų užkirstas kelias į NATO ir kad būtų ribojamas jos kariuomenės dydis.
Tačiau pirmasis V.Putino ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, dabar gyvenantis tremtyje, pažymėjo, kad Rusijos lyderis yra apsėstas siekio gauti Vakarų pripažinimą Rusijos kontrolei visame Donbase.
„Jam tai – pagarbos ir jo autoriteto klausimas, kad niekas negalėtų galvoti, jog jis silpnas“, – sakė ekspertas.
UNIAN anksčiau pranešė, kad per derybas dėl taikos Ukrainoje svarstomi trys atskiri dokumentai. Pirmasis – pagrindinių gairių dokumentas, kuris, „vakarykščio Europos lyderių pokalbio duomenimis“, yra 20 punktų planas. Taip pat yra atskiras dokumentas dėl saugumo garantijų.
Taip pat pranešta, kad V.Zelenskio pareiškimai apie teritorijas gali reikšti D.Trumpo plano žlugimą. Neseniai Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad niekas neketina atiduoti teritorijų Rusijai.
