Sekite 15min Google
Grynųjų pinigų kiekis Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites padidėjo 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų) – po 643,4 mlrd. rublių augimo liepą ir maždaug 450 mlrd. rublių birželį. Nuo metų pradžios prieaugis sudaro apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu užfiksuotu liepos mėnesį, sakė „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokia didelė grynųjų pinigų paklausa pastaraisiais metais nebuvo stebėta, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ mano, kad per 2026 metus Rusijoje grynųjų pinigų apyvartoje kiekis gali padidėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Didesnis grynųjų poreikis nei 2022 m.
Dabartinio augimo mastas jau viršijo viso 2022 metų rodiklį – tuomet grynųjų pinigų kiekis apyvartoje padidėjo maždaug 2,3 trln. rublių. Daugiau buvo pandeminiais 2020 metais – apie 2,8 trln. rublių per metus, rašo portalas „Agentstvo“.
Lėšų traukimasis iš bankų sukelia likvidumo problemų ir apkrauna finansų sektorių, kuris ir taip patiria spaudimą dėl augančių negrąžinamų skolų apimčių, leidiniui sakė buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas. Likvidumo problemos jau apsunkina Rusijos biudžeto deficito finansavimą per valstybės obligacijų platinimą – dėl pinigų išgryninimo bankams tampa sunkiau nukreipti lėšas federalinių paskolos obligacijų pirkimui.
Kokios priežastys
„Sberbank“ nemažą dalį dabartinio pinigų pertekliaus siejo su korporatyviniais klientais: įmonės rečiau ėmė grąžinti grynąsias pajamas į bankus per inkasaciją ir dažniau jas naudoti atsiskaitymams su darbuotojais bei tiekėjais. Kita priežastimi buvo įvardytos ryšio problemos, dėl kurių sunku atsiskaityti už prekes ir paslaugas kortelėmis.
Kitokį aiškinimą pateikia „The Washington Post“. Anonimiškai kalbėjęs buvęs Rusijos finansų žinybos pareigūnas sakė, kad žmonių nervingumas auga dėl to, jog „bepiločiai skraido“ ir „viskas dega“:
„Galbūt žmonėms pradeda veikti paprasta buitinė logika: grynuosius geriau laikyti po pagalve, o ne banke, kur jų kažkuriuo metu gali negrąžinti“. Anot jo, kai kuriems bankams tai yra problema: jie nesitikėjo tokio nutekėjimo, lėšas buvo išsidėstę kituose aktyvuose, o dabar susiduria su tuo, kad klientai kas mėnesį pasiima apie pusę trilijono rublių.
Bijo, kad valdžia nacionalizuos indėlius
Buvusi Rusijos centrinio banko darbuotoja, vyresnioji Berlyno Carnegie centro mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko leidiniui paaiškino, kad lėšų išgryninimas liudija pasitikėjimo bankų ir finansų sistema stoką:
„Visa tai – baimės, kad vyriausybė kažką padarys su bankų sistema, kad ji gali nacionalizuoti indėlius, pasekmė“. Pati ji nacionalizaciją laiko mažai tikėtina, tačiau neatmeta grynųjų pinigų išėmimo apribojimo galimybės.
Problemas dar labiau apsunkina didelių įmonių bandymai išvesti lėšas iš Rusijos reguliuotojų kontrolės dėl baimės, kad turtas gali būti konfiskuotas, sakė buvęs Rusijos pareigūnas.
Nuogąstavimai dėl to, kad valstybė gali paimti didelių įmonių pajamas, auga ir dėl didėjančio biudžeto deficito, rašo leidinys.
„Jei vyriausybei prireiks pinigų, Putinas tiesiog užgrobs turtą. Jam nesvarbu“, – leidiniui sakė Rusijos milijardieriaus aplinkos žmogus, pridurdamas, kad, jo nuomone, „būtent prie to viskas ir eina“.
