Nuriye Gulmen ir Semihas Ozakca buvo atleisti šalyje įvedus nepaprastąją padėtį dėl 2016 metų liepos 15-osios bandymo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Iš viso šalyje buvo atleista dešimtys tūkstančių valstybiniame sektoriuje dirbusių žmonių.
Nutraukti tokį protestą jie apsisprendė pasiryžę bandyti susigrąžinti darbą per teismus. N.Gulmen sakė, kad apeliacinė komisija, kuri buvo įsteigta skundams dėl atleidimų nagrinėti, „atmetė jų prašymus sugrąžinti juos į darbą“.
N.Gulmen: „Šiandien, 324-tą dieną, užbaigiame savo bado streiką, bet mūsų priešinimasis tęsis ... Mes tęsime kovą už savo darbo vietas.“
„Šiandien, 324-tą dieną, užbaigiame savo bado streiką, bet mūsų priešinimasis tęsis ... Mes tęsime kovą už savo darbo vietas“, – žada 35 metų N.Gulmen vaizdo klipe, kuriuo socialinėje žiniasklaidoje dalijosi aktyvistų šalininkai.
„Kreipsimės į teismą“, – sako ji, sėdėdama šalia 28 metų S.Ozakcos. Abu jie klipe atrodo nusilpę.
„Kol mes nepasakysime, kad (kova) baigta, ji nesibaigia“, – pridūrė N.Gulmen.
Bado streiko metu aktyvistai gėrė tik pasūdytą ar pasaldintą vandenį, žolelių arbatą ir vitaminą B1. Pastaruoju metu buvo rimtai susirūpinta jų sveikata.
Viena Ankaros gydytojų grupė šį mėnesį paskelbė, kad S.Ozakcos svoris nukrito nuo 86 kg iki 45,3 kg, o M.Gulmen svoris – nuo 59 kg iki 33,8 kilogramo.
N.Gulmen ir S.Ozakza protestuoti pradėjo 2016 metų pabaigoje, o bado streiką pradėjo pernai kovo 9 dieną.
2017 metais jie buvo teisiami dėl priklausymo uždraustai uktrakairiųjų Revoliucinei liaudies išvadavimo partijai-frontui (DHKP-C).
DHKP-C pastaraisiais metais vykdė pavienes atakas; Ankara ir jos sąjungininkai vakaruose šią partiją laiko teroristine organizacija.
S.Ozakca buvo išteisintas, bet M.Gulmen praėjusį mėnesį buvo pripažinta kalta ir nuteista kalėti šešerius metus ir tris mėnesius. Apeliacijos svarstymo ji laukia laisvėje.
Šie aktyvistai tapo Turkijoje vykdomų masinių griežtų priemonių simboliu ir yra tarp 140 tūkst. atleistų ar suspenduotų valstybinio sektoriaus darbuotojų.
Ankara dėl 2016 metų bandymo surengti perversmą kaltina musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną, bet šis tuos kaltinimus griežtai neigia.
