„Šioje šalyje man buvo labai gerai“, – pareiškė 33 metų M.Greenerzas. Investuotojas į nekilnojamąjį turtą iš Didžiosios Britanijos gyrė mokesčių lengvatas ir daugybę galimybių, kurias gali pasiūlyti Jungtiniai Arabų Emyratai.
Vadinamoji Dubajaus svajonė, papuošta prabangiais prekybos centrais ir penkių žvaigždučių viešbučiais, per pastaruosius kelis dešimtmečius į Persijos įlankos miestą pritraukė milijonus emigrantų.
Tačiau šį įvaizdį sutrypė Artimuosiuose Rytuose kilęs Jungtinių Valstijų ir Izraelio karas prieš Iraną.
Kaip nurodo šalies Gynybos ministerija, nuo karo pradžios vasario 28 d. Jungtiniai Arabų Emyratai buvo apšaudyti daugiau kaip 2000 dronų ir raketų. Per atakas žuvo mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai. Šiai šaliai teko didžiausia atsakomųjų Irano smūgių našta iš visų Persijos įlankos šalių.
Dubajuje, kur mažiau nei 10 proc. iš maždaug 4 mln. gyventojų yra vietiniai, valdžios institucijos stengėsi išsaugoti miesto kaip saugaus prieglobsčio nestabiliame regione idėją. Tačiau, anot valstybinės naujienų agentūros, mažiausiai 35 žmonės buvo sulaikyti dėl kaltinimų fotografavus ar dalijantis išpuolių prieš šalį ar jų padarinių vaizdo įrašais.
Kai kurie gyventojai, kaip kad penkerius metus Dubajuje gyvenantis M.Greenerzas, atrodo ne mažiau suinteresuoti išsaugoti miesto kaip beveik neribotų galimybių krašto įvaizdį, nors daugelis gyventojų baiminasi, kad karas gali turėti ilgalaikį poveikį ekonomikai.
Meno galerijai „Bayt AlMamzar“ Dubajuje vadovaujantis vietinis Gaithas Abdulla pripažino, kad kai kurie gyventojai nuogąstauja, jog „Dubajaus svajonė mirė“, tačiau kiti tvirtai laikosi įsitikinimo, kad „viskas yra gerai, viskas rožėmis klota“.
Gyventojai kilusį karą dažnai lygina su COVID-19 pandemija. G.Abdulla įvertino, kad JAE ginkluotosios pajėgos ir šalies infrastruktūros vadovai sugebėjo suvaldyti karą taip, kad daugeliui žmonių tiesiog teko gyventi padidintos parengties sąlygomis, „o ne taip, kad mus tiesiogine prasme puola“.
Vaizdo įraše, kuris staigiai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, šalies prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas matomas pirmosiomis karo dienomis vaikštinėjantis po „Dubai Mall" prekybos centrą. Tai buvo jo bandymas nuraminti žmones ir paraginti juos iškišti nosis į lauką.
Šio mėnesio pradžioje, trečiąją „Eid al-Fitr“, šventės, žyminčios ramadano pabaigą, dieną, Saieda Qureshi savo 7 metų dukrą ir 20 metų sūnų nuvedė į prekybos centre esančią čiuožyklą.
44 metų moteris paatviravo, kad pirmosiomis karo dienomis ji, kaip ir daugelis gyventojų, buvo labai nervinga. Dabar jau viskas iš esmės grįžo į įprastas vėžes, sakė ji, bet virš jų galvų vis dar periminėjamos raketos, tad ji kaskart turi raminti giminaičius Didžiojoje Britanijoje, kad yra saugi.
„Jie mato vaizdus iš Tel Avivo, Teherano ir galvoja, kad tai vyksta Dubajuje“, – pasakojo Qureshi, šokėjams ant ledo šokant svaiginančiu arabiškos muzikos ritmu.
„Kai negyveni Dubajuje, nepakankamai įvertini, kaip viskas patogu ir koks patogus mūsų gyvenimo būdas, – kalbėjo ji. – Turiu omenyje, mes esame viduryje aktyvaus karo zonos, o atėjome pačiaužyti į ledo areną.“
Iš Indijos atvykęs Khateebas ur-Rahmanas jau dvejus metus gyvena Dubajuje. 38 metų vyras pripažino, kad jis ir jo draugai jau priprato prie perspėjimo dėl raketų signalų savo telefonuose.
„Tai nauja norma“, – pažymėjo jis.
Priešais prekybos centrą esančiame Dubajaus fontane prasideda kas naktį rengiamas surežisuotas šou, kurio metu vandens čiurkšlės „šoka“ pagal skambančią muziką. Šalia esančiame paviljone ir restoranuose pilna žmonių, daugelis jų darosi asmenukes su ką tik nusipirktais „Eid al-Fitr“ šventiniais drabužiais.
„Matote, kiek čia veiksmo, – sakė 35 metų Faiza Al-Jassmi, keturių vaikų mama, kilusi iš Emyratų, kurios vaikai pirko ledus. – Viskas normalu, net labiau nei normalu.“
Moteriai pritarė ir jos vyras Naderas al Mansuris.
„Net nepajutome, kad kažkas būtų kitaip“, – pareiškė jis.
„Emyratai!“ – sušuko jauniausias jų sūnus, kai netoliese esantis Burdž Chalifos bokštas nušvito šalies vėliavos spalvomis.
Vos prieš akimirką virš visų galvų riaumodamas praskrido naikintuvas – priminimas, kad aplink vis dar vyksta karas.
Prieš prasidedant karui, pagrindinis Dubajaus oro uostas buvo vienas judriausių pasaulyje. Turizmas – pagrindinė miesto ekonomikos dalis. Iš pradžių keliautojų srautas beveik sustojo, nors kurios oro linijų bendrovės ir toliau tai atnaujindavo, tai stabdė skrydžius į Dubajų arba iš jo.
Tai buvo juntama visame mieste: daugelyje prabangių viešbučių buvo sumažintos kambarių kainos. Gyventojai dalijasi kainų sąrašais, ragindami vieni kitus apsvarstyti galimybę susiorganizuoti atostogas mieste, kuriame gyvena.
Vasario 28 d., pirmąją karo dieną, sviedinys pataikė į viešbutį „Fairmont“, dirbtinai sukurtoje Džumeiros palmės saloje. Kilo sprogimas, viešbučio išorė buvo apgadinta. Netoli esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sužeisti keturi žmonės, nurodoma viešbučio pareiškime.
Tą akimirką 37-erių Sumit Augustine, kuri Dubajuje gyvena jau tris dešimtmečius, sėdėjo savo buto terasoje kartu su sūnumi.
„Kai tik išgirdome sprogimo garsą, greitai nubėgome į vidų“, – prisiminė moteris. Savo bute ji užuodė dūmus.
Iš pradžių jai buvo neramu, bet S.Augustine pripažino, kad dabar jaučiasi kur kas drąsiau, nes miestas nepatyrė tokių sutrikimų kaip kitos Artimųjų Rytų šalys. Ji net nuvedė savo sūnų pažaisti į „Fairmont“ viešbučio vaikų žaidimų aikštelę.
„Dabar jaučiuosi daug saugesnė“, – atviravo ji.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
-
Dubajaus NT rinka, prasidėjus karui Irane: brokeriai atsakė, kaip elgiasi ten būstus įsigiję lietuviai
-
Iš Dubajaus – į Europą: atskleidė, kokia vieta tampa nauju turtuolių atostogų rojumi
-
Karas Irane. JAV į Artimuosius Rytus siunčia dar 3 tūkst. karių
-
Apie 70 britų turistų gresia kalėjimas: viskas dėl nufilmuotų Irano atakų
-
Prie Dubajaus po Irano atakos degė tanklaivis – vežė per 2 mln. barelių naftos Kinijai
