„2024 m. aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje pasakiau, kad turime atkurti strateginį dviprasmiškumą. Niekada nesakiau, kad Prancūzija siųs sausumos pajėgas. Šiandien Prancūzija nesiruošia siųsti sausumos kariuomenės. Mes ieškome saugumo garantijų. Šis strateginis dviprasmiškumas iš esmės yra tai, prie ko privedė Donaldo Trumpo išrinkimas.
Jis iš naujo sukuria strateginį neapibrėžtumą Prezidentui Putinui, kai jo pirmtakas sakė: „Aš niekada nesiųsiu karių į mūšio lauką“. Šis neapibrėžtumas mums naudingas, nes gali padėti daryti spaudimą“, – sakė Prancūzijos vadovas interviu laikraščiui „La Dépêche“ .
Anksčiau E.Macronas Paryžiuje surengė mini aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame taip pat buvo aptartas karas Ukrainoje. Jame dalyvavo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Manau, kad galiu pasakyti, jog visi ten dalyvavusieji aiškiai sutaria, kad reikia stengtis pasiekti taiką, ilgalaikę ir tvirtą taiką. Paprastos paliaubos jokiu būdu neišspręs konflikto; reikia visiškos ir visapusiškos taikos, kuri išspręstų teritorinius klausimus, suteiktų saugumo garantijas ir sudarytų sąlygas ilgalaikiam ekonominiam, socialiniam ir politiniam stabilumui Ukrainoje. Naujausia istorija parodė, kad kai yra tik paliaubos, Rusija jų nesilaiko“, – sakė Prezidentas E.Macronas.
Pagrindinis klausimas jam tebėra saugumo garantijų Ukrainai klausimas. Pasak jo, yra keletas galimybių, kaip ilgainiui apsaugoti Ukrainą atsinaujinusios Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje. Tarp jų – Ukrainos perginklavimas, ekspertų ar net karių siuntimas į nekonfliktines zonas, siekiant konsoliduoti ir sustiprinti Ukrainą.
„Būtent apie tai ir galvojame, pavyzdžiui, su britais – ir galiausiai įstoti į NATO. Kaip paskutinį derybų variantą galėtume nuspręsti vykdyti taikos palaikymo operaciją pagal JT mandatą, kuri šiuo atveju būtų palei fronto liniją“, – tęsė E.Macronas.
Kartu Prancūzijos prezidentas pripažino, kad „tinkamu momentu būsimų derybų cikle“ yra pasirengęs telefonu pasikalbėti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Akivaizdu, kad vėl su juo kalbėsiuosi, jei tai bus naudinga situacijai“, – sakė jis.
Vasario 17 d. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva Paryžiuje įvyko neeilinis Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Jame buvo aptartas Europos vaidmuo užtikrinant taikų karo sureguliavimą, ES gynybinių pajėgumų stiprinimas ir galimos saugumo garantijos Ukrainai.
Tuo metu vadovai nesutarė dėl to, ar siųsti karius į Ukrainą, kaip praneša žiniasklaida. Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas pasiūlė siųsti Europos karius į Ukrainą, tačiau daugelis kitų vadovų šiam sprendimui nepritaria.
Antrasis toks aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų įvykti vasario 19 d., trečiadienį. Šį kartą jame dalyvaus daugiau šalių atstovai. Kvietimus gavo Norvegija, Lietuva, Estija, Latvija, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija. Tikimasi, kad dalyvaus ir Kanados atstovas.
