„Nėra svarbesnio Europos gynybos veiksmo nei parama Ukrainos gynybai. Artimiausiomis dienomis bus žengtas esminis žingsnis siekiant tai užtikrinti, nuo mūsų priklauso, kaip finansuosime Ukrainos kovą“, – Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
„Mes žinome, kad reikia skubėti. Skuba didelė. Visi tai jaučiame. Visi tai matome“, – teigė ji.
U.von der Leyen spaudžia priimti planą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kad per ateinančius dvejus metus Kyjivui būtų suteikta 90 mlrd. eurų paskola, tačiau šiam žingsniui griežtai priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis lėšų.
Belgija baiminasi, kad dėl šios schemos jai gali grėsti Rusijos atsakomieji veiksmai, ir reikalauja iš kitų ES šalių tvirtų garantijų, kad jos prisiims bet kokią teisinę ir finansinę atsakomybę.
Bandymai nuraminti Belgijos vyriausybę kol kas nepadėjo išeiti iš aklavietės, todėl ketvirtadienį prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gali prasidėti ilgas ginčų maratonas.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų pakeisti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai būtų kraštutinis variantas, kurį kol kas mažai kas laiko tikėtinu.
U. von der Leyen vadovybė pasiūlė galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Diplomatai teigė, kad ši schema yra neperspektyvi, nes jai turi vieningai pritarti 27 ES šalių lyderiai, o Vengrija tai atmeta.
„Turėsime nuspręsti, kuriuo keliu norime eiti, kokiu maršrutu norime eiti, tačiau viena yra labai, labai aišku – turime priimti sprendimą finansuoti Ukrainą“, – sakė U.von der Leyen.
„Tai taip pat susiję su tuo, kad reikia stiprinti Ukrainos gebėjimą užtikrinti tikrą taiką, kuri būtų teisinga, ilgalaikė ir apsaugotų Ukrainą bei Europą“, – teigė ji.

