Anot jų, tai dar labiau sudaro sąlygas jūros lygio kilimui, smarkioms audroms ir koralų žūčiai.
Pernai vandenynuose susikaupęs šilumos kiekis padidėjo maždaug 23 zetadžauliais – šis kiekis prilygsta beveik keturiems dešimtmečiams pasaulinio pirminės energijos suvartojimo.
Šis rodiklis, paskelbtas žurnale „Advances in Atmospheric Sciences“, yra didžiausias per visus metus nuo modernių stebėjimų pradžios ankstyvame praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, teigė tyrėjai.
Šiems skaičiavimams atlikti daugiau nei 50 mokslininkų iš 31 tyrimų institucijos naudojo daugybę šaltinių, įskaitant tūkstantines plūduriuojančių robotų pajėgas, stebinčias vandenyno pokyčius iki 2 tūkst. m gylyje.
Žvelgimas į gelmes, o ne į svyravimus paviršiuje, geriau parodo, kaip vandenynai reaguoja į „nuolatinį spaudimą“ dėl žmonijos išmetamų teršalų, sakė tyrimo bendraautorė Karina von Schuckmann (Karina fon Šukman).
„Vaizdas aiškus: 2025-ųjų rezultatai patvirtina, kad vandenynas ir toliau šyla“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos tyrimų instituto „Mercator Ocean International“ okeanografė K. von Schuckmann.
Vandenynai yra pamatinis Žemės klimato reguliatorius, nes jie sugeria 90 proc. atmosferoje esančio šilumos pertekliaus, kurį sukelia žmonijos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas.
Visa ši papildoma energija sukelia galingą grandininę reakciją. Šiltesni vandenynai didina drėgmės kiekį atmosferoje, skatindami atogrąžų ciklonus ir pražūtingas liūtis.
Šiltesnės jūros taip pat tiesiogiai prisideda prie jūros lygio kilimo – vanduo šildamas plečiasi – ir sudaro nepakeliamas sąlygas tropiniams rifams, kurių koralai žūsta per ilgai trunkančias karščio bangas jūrose.
„Kol Žemė ir toliau kaups šilumą, vandenynų šilumos kiekis didės, jūros lygis kils ir bus fiksuojami nauji rekordai“, – teigė K. von Schuckmann.
Žmonijos pasirinkimas
Vandenynų šilimas nėra tolygus – kai kurios sritys šyla greičiau nei kitos.
Tropiniai vandenynai, Pietų Atlantas, Viduržemio jūra, šiaurinė Indijos vandenyno dalis ir Pietų vandenynas buvo tarp vandens telkinių, kurie 2025-aisiais sugėrė rekordinį šilumos kiekį.
Tai įvyko net ir 2025-aisiais šiek tiek sumažėjus vidutinei jūros paviršiaus temperatūrai, kuri vis dėlto išliko trečiu pagal dydį kada nors išmatuotu rodikliu.
Šis sumažėjimas aiškinamas perėjimu nuo galingo, šildančio reiškinio „El Nino“ 2023–2024 metais prie „La Nina“ tipo sąlygų, kurios paprastai siejamos su laikinu vandenyno paviršiaus atvėsimu.
Ilguoju laikotarpiu vandenynų šilimo tempas spartėja dėl nuolatinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos didėjimo atmosferoje, kurį daugiausia lemia iškastinio kuro deginimas.
Kol nebus sprendžiama visuotinio atšilimo problema ir atmosferoje sulaikomas šilumos kiekis toliau didės, vandenynų šilumos kiekiai ir toliau viršys rekordus, teigė tyrėjai.
„Didžiausias neapibrėžtumas klimato sistemoje yra nebe fizika, o žmonijos pasirinkimai“, – sakė K. von Schuckmann.
„Spartus išmetamųjų teršalų mažinimas vis dar gali apriboti poveikį ateityje ir padėti išsaugoti klimatą, kuriame gali klestėti visuomenės ir ekosistemos“, – teigė ji.
