Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 13, 23:00

Ekspertai: nuolatinis skatinimas papildomai skiepytis nėra tvari strategija

Sveikatos ekspertai teigia, kad nuolatinis skatinimas skiepytis papildomomis vakcinomis nuo koronaviruso nėra tvari strategija. Nors tokie įspėjimai vargu ar sulaikys turtingas šalis nuo bandymų grįžti į normalų gyvenimą pasitelkiant revakcinaciją, pasak specialistų, pasiturinčios valstybės turėtų verčiau galvoti, kaip aprūpinti vakcinomis trečiąsias pasaulio šalis. Kitaip pandemijos sustabdyti nepavyks, rašo „Politico“.
Vakcinacija
Vakcinacija / Tass/„Scanpix“ nuotr.

Sausio mėnesį Izraelis kai kuriems piliečiams pradėjo siūlyti ketvirtąją vakcinos nuo koronaviruso dozę, o pirmadienį šiuo pavyzdžiu pasekė Čilė.

Graikija taip pat ketina pasiūlyti ketvirtą vakciną nuo koronaviruso žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Vokietija irgi svarsto šį žingsnį. Jungtinėje Karalystėje kol kas ekspertai atmeta ketvirto skiepo idėją, tačiau tokios galimybės jau svarstytos.

Nors moksliniai įrodymai dar nepatvirtina, kad pakartotinės vakcinos dozės yra būdas nugalėti koronavirusą, jau yra vienas argumentas prieš šią praktiką – mažai tikėtina, kad ji sustabdys pasaulinę pandemiją.

„Pakartotinė vakcinacija daugelyje šalių nepabaigs pandemijos, nes milijardai žmonių liko visiškai neapsaugoti“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Tiek turtingų, tiek skurdesnių šalių ekspertai tvirtina, kad reguliarios stiprinamųjų vakcinų dozės kas kelis mėnesius nėra tokia strategija, kuri būtų naudinga pasauliui, nors kai kurios šalys renkasi būtent šį kelią.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

Problema ta, kad kai kuriose šalyse vis dar per mažai paskiepyta žmonių pirmąja ir antrąja vakcinos dozėmis. Be to, yra dar svarbesnis klausimas – ar svarbiau yra dėmesį skirti infekcijos prevencijai, ar sunkių susirgimų stabdymui.

„Netvari“ strategija

Koronaviruso atmainos omikron, kuri pirmą kartą buvo aptikta Botsvanoje ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur skiepijimų apimtys yra mažesnės nei daugelyje ES šalių, atsiradimas iliustruoja tai, ką per visą pandemiją kartojo PSO vadovas: „Niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs“.

Tokie ekspertai kaip vakcinologijos profesorius Shabiras Madhi iš Witwatersrando universiteto, kuris anksčiau konsultavo PAR vyriausybę dėl vakcinacijos, teigė, kad ši žinia vis dar nepasiekė šalių, svarstančių galimybę skatinti tolesnę revakcinaciją.

A.Pollardas: mums net nepavyko paskiepyti visų Afrikos žmonių viena doze, todėl tikrai nepasieksime tokio vakcinacijos lygio, kad būtų galima skirti visiems ketvirtą dozę.

„Tai visiškai trumparegiška“, – sakė ekspertas apie planus dėl skiepijimo ketvirtąja ir tolesnėmis vakcinos dozėmis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

„Tikrai netikiu, kad šalys, kurios taiko tas revakcinacijas, turi aiškų tikslą. Nebent jos tikrai tiki taip galinčios „išnaikinti“ virusą, o tada uždaryti savo sienas nuo likusių pasaulio šalių, kad užkratas nepatektų į jų teritoriją“, – teigė Sh.Maghi.

Jungtinėje Karalystėje patariamojo komiteto skiepijimo klausimais pirmininkas Andrew Pollardas teigė, kad visus planetos gyventojus skiepyti kas keturis ar šešis mėnesius yra „netvaru ir pernelyg brangu“.

„Mums net nepavyko paskiepyti visų Afrikos žmonių viena doze, todėl tikrai nepasieksime tokio vakcinacijos lygio, kad būtų galima skirti visiems ketvirtą dozę“, – BBC sakė A.Pollardas.

Kol vakcinų gamintojai didina gamybos pajėgumus, dėl riboto skiepų prieinamumo nepavyko pasiekti anksčiau užsibrėžto tikslo iki 2021 m. pabaigos paskiepyti 40 procentų pasaulio gyventojų. PSO įsteigta Nepriklausoma skiepų paskirstymo grupė tikisi, kad iki 2022 m. vidurio vakcinų pakaks 70 procentų pasaulio gyventojų paskiepyti trimis dozėmis.

Tačiau sprendimai dėl ketvirtosios dozės gali dar labiau sulėtinti vakcinacijos tempus pasaulyje.

Net Vokietija išreiškė nuogąstavimus dėl vakcinų trūkumo 2022 m. Šalies sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui teko kreiptis į „Moderną“ vakcinos gamintojus dėl papildomų dozių po to, kai pasigirdo perspėjimai, kad revakcinacijos kampanijai nėra pakankamai skiepų.

Mokslas to nepalaiko

Izraelis, grįsdamas siekį paskiepyti gyventojus ketvirtąja vakcina, nurodė tarpinius duomenis iš vietinio tyrimo, kuris, pasak jo, rodo reikšmingą antikūnų padidėjimą po ketvirtojo „BioNTech“/„Pfizer“ skiepo.

Tačiau KwaZulu-Natal universiteto infekcinių ligų gydytojas Richardas Lessellas teigia, kad Pietų Afrikoje nuolatinė revakcinacija „nebus veiksminga strategija siekiant užkirsti kelią infekcijai“.

Jungtinėje Karalystėje vyriausybės patariamoji skiepijimo grupė teigė, kad atsižvelgiant į duomenis, rodančius, kad tik pirmoji revakcinacija ir toliau užtikrina aukštą apsaugos nuo sunkios ligos lygį, „nereikia nedelsiant griebtis ketvirtojo skiepo daugumai rizikos grupei priklausančių žmonių“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

Imunologas Davidas Martinezas, kuris dalyvavo ikiklinikiniame „Johnson&Johnson“ ir „Moderna“ vakcinų kūrime, pakartojo tą patį.

Pasak jo, vakcinos „vis dar tikrai gerai apsaugo nuo sunkios ligos, o tai ir yra skiepijimo tikslas“.

M.Mendelsonas: virusas juda link endemiškos pabaigos, kai jis tikriausiai taps panašus į sezoninę epidemiją.

Kalbant apie tai, kaip dažnai reikės revakcinacijos, D.Martinezas teigė, kad „niekas neturi krištolo rutulio“.

„Galutinis žaidimas“

Dabar svarbus klausimas šalių vyriausybėms yra tai, ar dėl nekontroliuojamo omikron plitimo ir to, kad vakcinos vis dar apsaugo nuo sunkių ligų, reikia keisti požiūrį į pasaulinę kovą su virusu.

„Virusas juda link endemiškos pabaigos, kai jis tikriausiai taps panašus į sezoninę epidemiją“, – sakė Keiptauno universiteto Groote Schuur ligoninės Infekcinių ligų ir ŽIV medicinos skyriaus vadovas Marcas Mendelsonas.

Pasak jo, šiuo metu pagrindinė stiprinančiųjų vakcinų nuo koronaviruso užduotis yra didinti antikūnų kiekį, kurie palengvina ligos eigą ir plitimą, o ne padeda išvengti sunkios ligos.

M.Mendelsonas ir kiti ekspertai mano, kad antrosios kartos vakcinų sukūrimas ir naudojimas būtų prasmingesnis, nei toliau skiepytis jau esančiomis vakcinomis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

„Jei po trijų vakcinos dozių norite pasiskiepyti dar viena, aš tikrai laukčiau omikron pagrindu pagaminto skiepo“, – „New York Times“ sakė Vašingtono universiteto Sent Luise imunologas Ali Ellebedy.

Turtingoms šalims, bandančioms kovoti su pandemija pasitelkiant revakcinaciją, siūloma galvoti ne šalies mastu, o globaliai. M.Mendelsonas priminė, kad omikron atmaina paplito būtent mažiau paskiepytoje Pietų Afrikos Respublikoje, o vėliau išplito po visą pasaulį.

„Tačiau, deja, žmonės vis tiek labiau žiūri į savo kiemą, nei suvokia, kad tai pasaulinė problema“, – sakė medikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min