Sekite 15min Google
Visą publikaciją galite skaityti čia.
Miuncheno saugumo konferencijos surengtame forume, kuriame šią savaitę buvo diskutuojama apie Europos karinio bendradarbiavimo ateitį, gynybos pareigūnai perspėjo, kad Europa šiuo metu nebūtų pasirengusi ilgai trunkančiam karui su Rusija.
Su NATO bendradarbiaujantys Europos gynybos planuotojai teigė, kad ilgesniam konfliktui žemynui trūktų ne tik karinio pasirengimo, bet ir visuomenės valios jį atlaikyti.
Diskusijose taip pat išreikštas susirūpinimas, kad Rusija gali stiprinti savo pozicijas vadinamajame hibridiniame kare su Vakarais – pasitelkdama kibernetines atakas, sabotažą, dezinformaciją ir politinį kišimąsi. Ir taip gali susilpninti NATO galimybes pasirengti galimam kariniam konfliktui.
Stiprėjantis populistinių politinių jėgų palaikymas didžiausiose Europos valstybėse taip pat gali sutrukdyti planui, kad penkios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė, imtųsi glaudžiau koordinuoti žemyno gynybą. Šis planas svarstomas tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ruošiasi mažinti savo karinį indėlį į Europos gynybą.
Miuncheno saugumo konferencijos diskusijose kalbėję gynybos pareigūnai teigė, kad Europos visuomenė gali neturėti noro remti ilgai trunkantį karą. Todėl NATO planus esą reikėtų orientuoti į santykinai trumpą konfliktą.
Visuomenė nesupranta hibridinio konflikto masto
Vienas buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės ministras pripažino, kad Vakarų šalims labai prastai sekėsi visuomenei paaiškinti, kokio masto yra hibridinis konfliktas su Rusija. Kitas britų diplomatas teigė, kad keli iš eilės Jungtinės Karalystės premjerai nieko nedarė, kad visuomenė suprastų grėsmės mastą.
Anot jų, dėl to ministrams dabar tenka itin nepatogi užduotis – įtikinti nepasirengusius rinkėjus mažinti socialinėms reikmėms skirtas išlaidas ir skirti daugiau pinigų gynybai.
„Diskusijų lygis buvo tarsi vaikų darželyje“, – pripažino britų diplomatas.
Šią kritiką sustiprino Jungtinės Karalystės vyriausybės nesugebėjimas įgyvendinti 2025 metų strateginėje gynybos apžvalgoje iškelto raginimo pradėti nacionalinę diskusiją apie Europai kylančios saugumo grėsmės mastą ir stiprinti visuomenės atsparumą.
Kitas diplomatas teigė, kad Šaltojo karo metu egzistavusios skiriamosios linijos tarp Vakarų ir Rusijos išnykimas suteikė Maskvai galimybę išnaudoti Europos visuomenėse kylančias baimes tiek kairėje, tiek dešinėje politinio spektro pusėje.
Šie komentarai atskleidžia platesnį aukšto rango Europos politikų susirūpinimą, kad Europa gali pralaimėti vadinamąjį hibridinį karą su Rusija. Tai esą gali atsispindėti ir kitąmet Lenkijoje, Prancūzijoje bei Italijoje stiprėjančiame dešiniųjų populistinių partijų palaikyme.
Dauguma populistinių partijų, įskaitant Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AFD), yra palankios Rusijai.
„Drambliai kambaryje“
Miuncheno saugumo konferencijos diskusija vyko pagal taisykles, draudžiančias atskleisti kalbėjusių asmenų tapatybę. Konferencijoje nagrinėjamoms temoms papildomo aktualumo suteikė šią savaitę Vokietijos vyriausybės pareikšti kaltinimai Rusijai dėl praėjusį mėnesį surengto bandymo atakuoti Leipcigo oro uostą dronu.
Nepriklausoma, tačiau įtakinga Miuncheno saugumo konferencija skatina glaudesnį penkių pagrindinių Europos karinių valstybių bendradarbiavimą. Tai būtų vienas iš būdų Jungtinei Karalystei, kuri nėra Europos Sąjungos narė, suteikti svarbesnį vaidmenį planuojant Europos gynybą.
Tikimasi, kad per artimiausius kelis mėnesius Vašingtonas priims sprendimus dėl savo karių kiekio dislokavimo Europoje. Tokie sprendimai galėtų reikšti, kad didesnė atsakomybė už konvencinę Europos gynybą tektų pačiam žemynui.
Tačiau konferencijoje Rusijos vykdomo hibridinio karo mastas, galimas kitų metų rinkimų poveikis ir Vokietijoje stiprėjanti AFD buvo įvardyti kaip „drambliai kambaryje“ – problemos, apie kurias visi žino, tačiau vengiama atvirai kalbėti, kai svarstoma apie glaudesnį Europos gynybos koordinavimą.
Vienas iš siūlymų – Europos Sąjungai paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos keliamos grėsmės. Tokiu atveju populistinės politinės jėgos būtų priverstos aiškiai pareikšti, ar pritaria tokiam vertinimui, ar jį atmeta.
Penkių pagrindinių Europos karinių galių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos – gynybos ministrų grupė, vadinama E5, jau reguliariai rengia susitikimus. Tačiau kol kas tik pradedama tartis, kaip šios šalys galėtų kartu įsigyti karinių pajėgumų, kuriuos šiuo metu daugiausia suteikia Jungtinės Valstijos. Tarp jų – integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos, tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių pajėgumai ir kosminės ankstyvojo perspėjimo sistemos.
„Europa stagnuoja tuo metu, kai išorinės grėsmės įgauna iš tiesų labai rimtą mastą. Tai milžiniški ir egzistenciniai iššūkiai, kuriems įveikti reikia didesnės integracijos gynybos srityje“, – teigė Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris.
Jo teigimu, E5 grupė sudaro galimybę įtraukti visas Europos šalis, turinčias reikšmingų gynybos pramonės pajėgumų. Vėliau prie jos esą galėtų prisijungti ir Ukraina, jei būtų sudarytos paliaubos. Pasak W.Ischingerio, Ukraina šiuo metu turi didžiausią ir stipriausią kariuomenę Europoje.
E5 grupės šalininkai pabrėžia, kad jos veikla nedubliuotų NATO ir nebandytų sumenkinti Aljanso vaidmens. Vis dėlto konferencijoje buvo išreikšta baimė, kad Jungtinės Valstijos gali bandyti blokuoti stipresnio Europos gynybos ramsčio NATO viduje kūrimą.
„JAV geriau sekasi kalbėti apie naštos perkėlimą nei dalijimąsi galia“, – teigė vienas diplomatas.
-
Berlynui kaltinant Maskvą išpuoliu, Markas Rutte sako, kad NATO ginsis nuo bet kokios grėsmės
-
Prezidentas: Rusijai nepavyks destabilizuoti Vakarų, nes ji izoliuota ir viena
-
Miunchene į ginklų įmonių pastatą mesti du padegamieji užtaisai
-
Martynas Katelynas atskleidė, ko imamasi atsakant į hibridines grėsmes
Italija baiminasi Rusijos kišimosi į rinkimus
Italija yra viena iš E5 šalių, labiausiai susirūpinusių Rusijos vykdomo hibridinio karo poveikiu vidaus politikai.
Dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama Giorgios Meloni, valdė nuosaikiau, nei daugelis tikėjosi, ir užsienyje stengėsi formuoti Ukrainą remiančios vyriausybės įvaizdį. G.Meloni vadovaujama vyriausybė tapo ilgiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo valdžiusia Italijos vyriausybe.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani perspėjo, kad šalis kasdien patiria kibernetines atakas. Jis taip pat teigė, kad Italija nėra apsaugota nuo galimo Rusijos kišimosi į kitąmet vyksiančius nacionalinius rinkimus. Tai pirmas kartas, kai Italijos politikas perspėjo, kad rinkimai gali būti paveikti iš išorės.
„Hibridinį karą galima vykdyti įvairiais būdais – tam nereikia bombų, lėktuvų ar tankų“, – sakė ministras.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, vienas artimiausių G.Meloni politinių sąjungininkų, teigė, kad būtų kvaila ignoruoti Rusijos kišimosi mastą.
