Tokias buvusios Vokietijos vadovės mintis pakomentavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Perskaičius visą jos naujausią interviu, akivaizdu, kad buvusi kanclerė didelių klaidų neįžvelgia. Visa kaltė dėl agresijos, regis, tenka pokalbių su Kremliumi stokai. Ilgieji stalai Maskvoje, prie kurių sėdėjo Macronas ir kiti Europos lyderiai, desperatiškai bandydami įtikinti Kremlių nepulti, CŽA vadovo Burnso vizitai į Maskvą, nuolatiniai telefoniniai pokalbiai – lieka nuošalyje.
Kuriamas motyvas, kad po Minsko susitarimų – kurie, Merkel pripažįsta, visgi nebeveikė – buvo sukurtas stabilumas. Nors dar jos vadovavimo vyriausybei metu Rusija pradėjo telkti pajėgas aplink Ukrainą, o 2015–2021 m., tęsiant agresiją, žuvo keli tūkstančiai ukrainiečių“, – pastebi L.Kojala.
Pasak jo, sunku paneigti, kad Minsko susitarimai, sudaryti Ukrainai itin sunkiomis sąlygomis, padėjo ukrainiečiams laimėti šiek tiek laiko. Vis dėlto bandymas įtikinti, kad šį procesą buvo galima tiesiog tęsti, neįtikina.
„Merkel siekis ES lygiu rasti naują santykių su Rusija formą 2021 m. buvo daromas išvien su Prancūzija. Tuo metu Lenkija ir Baltijos šalys nerimavo, nes veiksmai buvo daromi „virš mūsų galvų“. Puikiai prisimenu susitikimą su Prancūzijos prezidento atstovu Rusijai Vimontu, kuris išreiškė lūkestį susikalbėti su Putinu – nors netiesiogiai pripažino, kad tokios pastangos neturėtų būti daromos apeinant šalis, kurioms tai turės tiesioginę įtaką. Iniciatyva žlugo ne dėl ES vidinių prieštarų, o todėl, kad kitoje pusėje noro tartis nebuvo“, – pastebėjo analitikas.
Jau prasidėjus plataus masto invazijai E.Macronas pripažino, jog vertėjo į regiono valstybes įsiklausyti labiau.
Pasak L.Kojalos, didžiausia problema – interviu neatsiranda refleksijos, kur baigiasi dialogo su V.Putinu ribos.
„Ir kokios kitos priežastys – pavyzdžiui, Kremliaus atvirai deklaruojamas siekis sunaikinti Ukrainą – sąlygojo įvykių eigą. Savirefleksija yra sveikintinas bruožas, tačiau siaura analizė nenupiešia aiškaus paveikslo ir nesukuria terpės rimtoms pamokoms“, – apibendrino politologas.
Ką sakė Merkel?
15min primena, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, duodama interviu Vengrijos internetiniam leidiniui „Partizan“, apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių tarp Rusijos ir ES nutraukimo ir netiesiogiai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris prasidėjo keletą mėnesių vėliau. Kertinius interviu momentus aprašė Vokietijos leidinys „Bild“.
Interviu A.Merkel kalbėjo apie tai, kaip ji 2015 m. padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris 2015–2021 m. „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
A.Merkel paaiškina: „2021 m. birželį pajutau, kad Putinas Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl norėjau naujo formato, kad mes, kaip Europos Sąjunga, galėtume kalbėtis tiesiogiai su Putinu.“
A.Merkel apgailestauja: „Kai kurie to nepalaikė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš.“ Keturios šalys „bijojo“, „kad neturime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
A.Merkel taip aiškina prieškarinę istoriją: „Bet kokiu atveju, tai neįvyko. Tada aš palikau pareigas, ir tada prasidėjo Putino agresija.“
„Bild“ akcentuoja, kad A.Merkel nutyli, jog pagal Minsko susitarimus nuo 2015 iki 2021 m. Rusija nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V.Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Be to, buvusi kanclerė vėl pareiškė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo su Ukraina. „Mes nebegalėjome susitikti“, nes Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“. „Jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma“, – sakė A.Merkel.
Buvusi kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijų tam nepakako.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
