Interviu metu jis paprašė M.Kalesnikovos pakomentuoti savo ankstesnius pareiškimus, kad Europa turėtų pradėti dialogą su A.Lukašenka. Anksčiau interviu „Financial Times“ ji išreiškė nuomonę, jog atsisakymas derėtis su Minsku daro Baltarusiją dar labiau priklausomą nuo Rusijos, o pačią Europą – mažiau saugią.
„Na, viskas yra labai paprasta. Paprasčiausia yra tai, kad aš esu čia todėl, kad kažkas su kažkuo pradėjo kalbėtis, tiesa? Jeigu tam, kad kalbėtum su Lukašenka... Arba atvirkščiai: norint išlaisvinti žmones, reikia kalbėti su Lukašenka – manau, kad tai verta daryti“, – sakė M.Kalesnikova.
Ji sakė, kad „nevertina jokių Lukašenkos veiksmų“ ir „kitų represijų lygio“:
„Aš kalbu apie tai, kad jei žmonės išlaisvinami dėl dialogo, tai yra gerai. Jei dėl dialogo represijos baigiasi ir žmonės nebėra kaip nors baudžiami už savo nuomonės reiškimą – tai labai gerai.
Jei dėl dialogo su Europos Sąjunga grįžta ambasados... Beje, čia labai įdomus dalykas. Rusija kariauja su Ukraina, bet Rusijoje yra Europos ambasados. Baltarusija nekariauja su Ukraina, bet Baltarusijoje nėra [ES šalių] ambasadų“, – sakė M.Kalesnikova.
„Tai reiškia, kad pažeidžiamas svarbiausias diplomatijos principas, kai yra galimybė glaudžiai bendrauti tam tikru būdu. Juk vis tiek aišku, kad valstybės tarpusavyje palaiko tam tikrus ryšius, bet kai yra ambasada, tai padaryti daug lengviau“, – sakė M.Kolesnikova.
Ji samprotavo apie tokių kultūros organizacijų kaip Vokietijos Goethe institutas sugrįžimą į šalį, pažymėdama, kad „niekada istorijoje nebuvo taip, kad būtų amžini diktatoriai“, bet buvo taip, kad „po diktatorių buvo išdeginta žemė“.
Ar tikrai nėra ambasadų?
Visgi portalas „Zerkalo“ pastebėjo, kad Baltarusijoje visgi veikia ES šalių ambasados. Tačiau pagrindinėse iš jų dirba ne ambasadoriai, o laikinieji reikalų patikėtiniai.
Po 2020 m. rugpjūčio mėn. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų ir A.Lukašenkos režimo represijų prieš taikius protestuotojus ir visuomenę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti A.Lukašenkos kaip valstybės vadovo teisėtumą, pasmerkė represijas, sumažino bendradarbiavimą su valdžios institucijomis ir nukreipė savo paramą Baltarusijos žmonėms ir pilietinei visuomenei. Nuo 2022 m. vasario 24 d. ES ir Baltarusijos santykiai dar labiau pablogėjo dėl režimo prisidėjimo prie Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Apie traukinį į Vilnių
Pasak M.Kalesnikavos, ji kalba apie „Baltarusijos žmonių skausmą“, apie tai, kaip blogai, kad žmonės yra represuojami, kad „jie vis dar sėdi kalėjimuose ir yra pamiršti“.
M.Kalesnikova prisiminė apie „elektrinį traukinį į Vilnių“, kuris vėl galėtų važiuoti iš Minsko, ir tada „kai kurie žmonės būtų labai laimingi“.
Ar įmanoma susitarti su Lukašenka
Žurnalistas interviu metu pažymėjo, kad vyrauja nuomonė, jog naujų įkaitų paėmimas A.Lukašenkai yra „poros dienų klausimas“, net jei jis paleis šiandieninius politinius kalinius.
„Na, tai taip pat yra viena iš pokalbio temų. Sustabdyti represijas – tiesiog viskas, paspausti mygtuką „stop“. Juk istorine prasme irgi aišku, kad viskas kada nors baigsis, kada nors jie (Lukašenka ir jo oponentai – red. past.) vis tiek kalbėsis. Na, tai juk suprantama, ar ne?“ – atsakė M.Kalesnikova.
Pasak jos, pokalbio tema gali būti ne tik represijų pabaiga, bet ir apribojimų žmonėms dirbti panaikinimas. Nes daugelis iš tų, kurie išleidžiami į laisvę ir lieka Baltarusijoje, negali susirasti darbo.
M.Kalesnikova mano, kad Lukašenka gali ryžtis tokiam dalykui „dėl ateities“.
„Dėl šalies ateities. Vaikų ateities. Galbūt dėl to, kad parodytų tam tikrą išmintį, stiprybę“, – sakė ji, išsakydama nuomonę, kad autoritaras suinteresuotas sankcijų panaikinimu.
Be to, M.Kalesnikova sakė, kad 2020 m. spalį atsisakė susitikti su A.Lukašenka KGB sulaikymo centre, nes naktį su ja apie tai kalbėjosi „svetimi žmonės, kurie negali prisistatyti“. Ji daro prielaidą, kad ji yra „vienintelė, kurios klausinėjo“ apie susitikimo galimybę, o kiti tiesiog nežinojo, kur eina.
Kalbėjosi apie tai su Lietuvos valdžia
15min primena, kad M.Kalesnikava Vilniuje ragino ir Lietuvos valdžią atkurti intensyvesnį susisiekimą su Baltarusija.
„Maryja Kalesnikava susitikimo metu taip pat paragino didinti Baltarusijos žmonių mobilumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabrėždama didesnio judėjimo su Europa svarbą ir siūlydama Minsko–Vilniaus geležinkelio susisiekimo keleiviams atkūrimą ir autobusų maršrutų atnaujinimą“, – antradienį po susitikimo su buvusia politine kaline socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
