Didėjant tarptautiniam spaudimui Izraeliui dėl gilėjančios bado krizės Gazos Ruože, E. Macronas teigė, kad reikia imtis veiksmų „per kelias artimiausias valandas ir dienas“.
Jis taip pat tvirtino, kad palestiniečių valstybės pripažinimas su tam tikromis sąlygomis yra „ne tik moralinė pareiga, bet ir politinė būtinybė“.
Jei per artimiausias valandas ir dienas nebus reaguojama į humanitarinę padėtį Gazos Ruože, „turėsime sugriežtinti savo bendrą poziciją“, pažymėjo Singapūre viešintis E. Macronas.
Tai reiškia, kad reikia atsisakyti prielaidos, jog žmogaus teisių yra laikomasi, ir taikyti sankcijas, teigė Prancūzijos vadovas likus kelioms valandoms iki kreipimosi į susirinkusiuosius mieste-valstybėje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime gynybos klausimais.
E. Macronas yra išvykęs į diplomatinę kelionę po Pietryčių Aziją, kurios metu anksčiau šią savaitę taip pat lankėsi Vietname ir Indonezijoje.
Lankydamasis Džakartoje E. Macronas ir Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto (Prabovas Subjantas) paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Izraelio planus perimti Gazos Ruožo kontrolę ir bet kokius veiksmus, kuriais siekiama „prievarta iškeldinti palestiniečius iš jų tėvynės“.
E. Macronas Indonezijos sostinėje sakė, kad Paryžius tikisi „paskatinti palestiniečių valstybės pripažinimą tam tikromis sąlygomis“, įskaitant islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ demilitarizavimą ir Izraelio teisės egzistuoti ir gintis pripažinimą.
Humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki, nors po daugiau nei du mėnesius trukusios Izraelio blokados į šią teritoriją pradėjo plūsti pagalba.
Aprūpinimo maistu ekspertai teigė, kad badas gresia kas penktam žmogui.
Izraelis suintensyvino karinį puolimą Gazos Ruože, siekdamas nugalėti islamistų grupuotę „Hamas“ praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo 2023-iųjų spalio, kai grupuotė surengė ataką prieš Izraelį, įžiebusią šį karą.
