Jo nuomone, tai leis ES užmegzti dialogą dėl naujos žemyno saugumo architektūros.
„Turime iš naujo apsvarstyti saugumo architektūrą teritorijose nuo Juodosios jūros iki Arkties, nustatyti, kokiu mastu esame pasirengę gintis ir kokiomis sąlygomis vesti dialogą su Rusija dėl ginkluotės ribojimo ir pasitikėjimo atkūrimo. Apie tai turime galvoti dabar“, – aiškino Prancūzijos vadovas, kurį cituoja „France24“.
-
Donaldas Trumpas sako, kad Vladimiras Putinas jam siūlė pagalbą dėl Irano
-
Gyvenimas po Putino: pagrindiniai kandidatai pakeisti Rusijos prezidentą ir ateities scenarijai Kremliui
-
Vladimiras Putinas išsigando: dėl TBT orderio nevyks į BRICS susitikimą Brazilijoje
-
Volodymyras Zelenskis paragino teisti Vladimirą Putiną už karo nusikaltimus
-
Trumpas pirmą kartą pripažino, kad Putinas gali pulti kitas šalis
Tuo pat metu Europai dabar reikia kaupti ginkluotę, nes „atotrūkis nuo ginkluotės lygio“ Maskvoje yra didelis, pabrėžė E.Macronas. Be to, ES turėtų pagalvoti apie savo saugumo garantijas. Tokios garantijos turėtų apimti ginklų platinimo ir jų apimčių ribojimą, kaip buvo Šaltojo karo laikais, mano jis.
Trečiadienį Hagoje, Nyderlanduose, baigėsi NATO aukščiausiojo lygio susitikimas. Renginio metu buvo paskelbtas bendras 32 Aljanso šalių pareiškimas, kuriame teigiama, kad Rusija kelia „ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui“.
Siekdamos atremti šią grėsmę, NATO šalys susitarė iki 2035 m. padidinti metines išlaidas gynybai nuo dabartinių 2 proc. iki 5 proc. BVP. 2 proc. tikslas buvo patvirtintas 2014 m., kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje.
Dabar, stiprėjant tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo rizikai, apie kurią nuolat kalba bloko valstybių narių lyderiai, Aljansas yra priverstas didinti išlaidas iki Šaltojo karo lygio.
