Tai skelbdama ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) paragino užtikrinti geresnę apsaugą.
Savo ataskaitoje FRA nurodė, kad nuo tada, kai Rusija prieš ketverius metus įsiveržė į Ukrainą, iš jos išvyko apie 2,5 mln. moterų ir mergaičių. Jos, kaip nurodoma, gavo laikinąją apsaugą valstybėse narėse, tačiau vis tiek neretai susiduria su kliūtimis.
„Nepaisant ES siūlomos apsaugos, daugelis moterų patiria rimtų pažeidimų, o kitos jaučiasi nesaugios“, – sakė FRA direktorė Sirpa Rautio.
Jos teigimu, ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad moterys gautų apsaugą, paramą ir teisingumą dėl to, ką patyrė, ir galėtų atkurti savo gyvenimą.
FRA duomenimis, nuo karo pradžios kas ketvirta moteris iš Ukrainos patyrė fizinį ar seksualinį smurtą, o tai reiškia, kad joms kyla didesnė grėsmė nei bendrai populiacijai.
62 proc. smurtą patyrė kurioje nors iš 27 ES valstybių
Agentūra pridūrė, kad 62 proc. jų smurtą patyrė kurioje nors iš 27 ES valstybių, ten, kur dabar gyvena, o 9 proc. – bėgdamos į ES.
FRA ataskaita remiasi 2024 metų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1,2 tūkst. nuo karo pabėgusių ir Čekijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių moterų, taip pat pokalbiais su 30 smurtą šiose šalyse patyrusių moterų.
Tyrimas atskleidė, kad nuo karo pradžios seksualinį priekabiavimą patyrė 51 proc. ukrainiečių moterų, o prie 23 proc. buvo priekabiaujama internete. Tai didesnis rodiklis nei bendrai visų ES moterų atveju.
Apie 54 proc. ukrainiečių moterų patyrė išpuolį ar neigiamą reakciją viešai prabilusios ukrainietiškai. Tokių atvejų ypač daug pasitaikė Čekijoje ir Lenkijoje.
FRA nustatė, kad beveik ketvirtadalis moterų iš Ukrainos taip pat susidūrė su „galimai išnaudojančiais transporto, apgyvendinimo ar darbo pasiūlymais“, o daugelis dirbančiųjų nurodė neturinčios darbo valandas reglamentuojančios sutarties.
Beveik trečdalis neturėjo galimybės gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų karo traumai įveikti, o policijai ar paramos organizacijoms apie incidentus pranešė labai mažai moterų, teigė agentūra.
