Šiuo susitarimu tarp 27 valstybes vienijančios ES ir MERCOSUR bloko narių Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus po 25 metus trukusių sudėtingų derybų sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos plačiai taikomi muitai ir grasinimai dėl prekybos, dėl kurių šalys ėmė ieškoti naujų partnerių, suteikė naują postūmį galutinai suderinti susitarimą.
Šeštadienį D. Trumpas pagrasino virtinei Europos šalių įvesti iki 25 proc. dydžio muitus, kurie esą būtų taikomi tol, kol jam pavyks įgyti Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos – kontrolę.
„Renkamės sąžiningą prekybą, o ne muitus, renkamės produktyvią ilgalaikę partnerystę, o ne izoliaciją“, – pasirašymo ceremonijoje Asunsjone pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Paragvajaus prezidentas Santiago Pena (Santjagas Penja) taip pat gyrė susitarimą, kuris, anot jo, siunčia „aiškų tarptautinei prekybai naudingą signalą įtampa pažymėtame pasauliniame scenarijuje“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) pažymėjo, kad susitarimas sudaro kontrastą praktikai, kai „prekyba naudojama kaip geopolitinis ginklas“.
Tuo metu Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira (Mauru Vieira) sakė, kad susitarimas yra „tvirtovė... pasaulyje, kurį kamuoja nenuspėjamumas, protekcionizmas ir prievarta“.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) – vienas pagrindinių susitarimo rengėjų – dėl savo tvarkaraščio negalėjo dalyvauti pasirašymo ceremonijoje. Penktadienį Rio de Žaneire susitikęs su U. von der Leyen, jis gyrė susitarimą, pavadinęs jį daugiašališkumo pergale.
Paragvajuje susirinkę lyderiai sakė, kad susitarimas atneš darbo vietų, gerovės ir galimybių žmonėms abiejose Atlanto vandenyno pusėse.
„Tai nesąžininga“
ES ir MERCOSUR kartu tenka 30 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir du blokai turi daugiau nei 700 mln. vartotojų.
Susitarimu, kurį dar turi patvirtinti ES parlamentas ir ratifikuoti kiekviena MERCOSUR šalis, panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. dvišalės prekybos.
Tikimasi, kad jis įsigalios iki 2026 metų pabaigos.
Susitarimas bus palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui, o Pietų Amerikos jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojos pupelėms bus lengviau patekti į Europos rinką.
Tai supykdė Europos ūkininkus, kurie traktoriais įvažiavo į tokius miestus kaip Paryžius, Briuselis ir Varšuva, protestuodami prieš pigesnių prekių, pagamintų pagal žemesnius standartus ir naudojant draudžiamus pesticidus, antplūdį, kurio jie baiminasi.
„Mes turime geros kokybės airišką jautieną ir gerus standartus, o Pietų Amerikos šalyse jie neturi tokių pat standartų“, – sakė 50-metė ūkininkė Trisha Chatterton (Triša Čaterton), dalyvavusi anksčiau šį mėnesį Airijoje surengtame proteste.
„Tai nesąžininga“, – sakė Luis (Lui), 24 metų ūkininkas iš Belgijos, dalyvavęs gruodį surengtame proteste, kuriame būta ir susirėmimų, kai protesto dalyviai užkūrė laužus ir svaidė bulves į riaušių policiją, kuri atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Europos ekonominė galiūnė Vokietija, taip pat Ispanija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą, siekdamos padidinti eksportą tuo metu, kai Europa stengiasi atlaikyti konkurenciją su Kinija ir muitus noriai įvedančios administracijos Baltuosiuose rūmuose spaudimą.
Pietų Amerikoje taip pat yra atsargiai vertinančiųjų susitarimo poveikį.
Pasak prekybos ir investicijų tyrėjos Lucianos Ghiotto (Lučianos Gioto), Argentinoje vien dėl vietos automobilių pramonės žlugimo gali būti prarasta 200 tūkst. darbo vietų.
Apsaugos priemonės ir kvotos
Siekdama išsklaidyti baimes, Europos Komisija paskelbė apie krizės fondą ir apsaugos priemones, kurios leistų sustabdyti lengvatinių tarifų taikymą, jei importas staigiai padidėtų tiek, kad tai imtų daryti žalą.
Tačiau Argentinos prezidentas libertaras Javieras Milei (Chavjeras Milėjus) įspėjo, kad kvotos ir apsaugos priemonės „gerokai sumažins susitarimo ekonominį poveikį ir prieštaraus jo pagrindiniam tikslui“.
ES skaičiavimais, Europos eksportas į MERCOSUR turėtų padidėti 39 proc., o MERCOSUR eksportas į ES galėtų išaugti 17 procentų.
Prognozuojama, kad iki 2040 metų susitarimas ES BVP padidins 77,6 mlrd. eurų, o MERCOSUR BVP – 9,4 mlrd. eurų.
