„Kinijos didelio masto karinės pratybos aplink Taivaną didina įtampą tarp sąsiaurio šalių“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Anitta Hipper (Anita Hiper).
„Raginame visas šalis laikytis santūrumo ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą, kuri turėtų būti sprendžiama tarpvalstybiniu dialogu“, – pridūrė ji.
Kinija antradienį per surengtas pratybas pasiuntė savo armijos, karinio laivyno, oro ir raketų pajėgas apsupti Taivaną, ir teigė, kad siekia praktikuotis vykdyti savivaldžios salos blokadą.
Atsakydamas į šias pratybas Taivanas pasiuntė savo lėktuvų ir laivų, dislokavo sausumos raketų sistemų ir apkaltino Pekiną, kad jis yra „didžiausias pasaulyje problemų kėlėjas“.
Pekinas savo ruožtu pareiškė, kad pastangos siekti salos nepriklausomybės yra pasmerktos žlugti.
„(Taivano) valdžios institucijų atkaklus laikymasis Taivano nepriklausomybės pozicijos ir bevaisis bandymas suskaldyti šalį iš išorės siekiant nepriklausomybės yra tarsi (vabzdys) maldininkas, bandantis sustabdyti vežimą; jie pasmerkti žlugti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas (Guo Dziakunas) eilinėje spaudos konferencijoje.
Kinija tvirtina, kad demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir yra grasinusi panaudoti jėgą, kad perimtų salą.
Pastaraisiais metais Pekinas aplink Taivaną dislokuodavo vis daugiau naikintuvų ir karinių laivų, kad pabrėžtų savo teritorines pretenzijas, kurias Taibėjus atmeta.
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano, kuriuos skiria 180 kilometrų ilgio Taivano sąsiauris, didėjo nuo 2024-ųjų gegužės, kai Taivano prezidentas Lai Ching-te (Lai Čingtė) pradėjo eiti pareigas.
Kinijos vadovai nekenčia Lai Ching-te, kuris atviriau nei jo pirmtakė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) gina Taivano suverenumą.
Praėjusį mėnesį prezidentas pavadino Kiniją „užsienio priešiška jėga“ ir pasiūlė priemones kovai su Kinijos šnipinėjimu ir infiltracija.
Pastaraisiais metais Kinija ne kartą vykdė pratybas aplink salą; jos dažnai apibūdinamos kaip teritorijos blokados ir užgrobimo repeticijos.
Analitikai spėlioja, kad Kinija greičiausiai bandys blokuoti Taivaną, o ne rengti visišką invaziją, kuri būtų rizikingesnė ir pareikalautų didžiulių karinių pajėgų dislokavimo.
Ginčas tarp Pekino ir Taibėjaus kilo dar Kinijos pilietinio karo laikais, kuris baigėsi 1949 metais. Mao Zedongo (Mao Dzedongo) komunistų pajėgos nugalėjo Chiang Kai-sheko (Čiang Kaišeko) nacionalistus ir šie pabėgo į Taivaną.
Komunistinė Kinija niekada nevaldė Taivano, kuriame tūkstančius metų gyveno vietinės gentys. Įvairiais laikotarpiais salą iš dalies arba visiškai valdė olandai, ispanai, Kinijos Qingų (Čingų) dinastija ir Japonija.
