Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 10:44

ES lyderiai pradeda kandidatų į svarbiausius Briuselio postus paiešką

Eurokomisarė Margrethe Vestager
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Eurokomisarė Margrethe Vestager

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus.

Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Kandidatą į šį postą, atsižvelgusi į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, siūlo Europos Vadovų Taryba. Tada kandidatūrai turi pritarti naujas 751 narį turintis EP.

Tačiau skyrimo procedūra, nors atrodo pakankamai paprasta, iš tiesų virsta įtempta kova dėl įtakos tarp konkuruojančių valstybių ir ideologinių blokų, taip pat tarp valstybių lyderių ir parlamento.

J.C.Junckerio pavaduotojas ir centro kairiųjų stovyklos kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus olandas Fransas Timmermansas nuožmią kovą dėl šio posto lygina su „Sostų karų“ (Game of Thrones) intrigomis.

Varžybų startas bus duotas antradienį, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Briuselyje vakarienės metu pristatys ES lyderiams pagrindines taisykles.

Briuselio koridoriuose kalbama, kad ES reikalinga „politinė Komisija“, vadovaujama pirmininko, turinčio transnacionalinio Europos Parlamento mandatą.

Tačiau dauguma lyderių mano, kad Bendrijos legitimumas kyla iš valstybių narių ir Europos Vadovų Taryba turi turėti galimybę pati nuspręsti dėl tinkamo kandidato, turinčio vadovavimo patirties.

EP rinkimų rezultatai nesustiprino šios institucijos pozicijų, nors šįkart rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei tikėtasi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Junckeris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Junckeris

Prieš rinkimus būgštauta dėl euroskeptiškų ir ultradešiniųjų populistinių partijų iškilimo. Jį pavyko suvaldyti, tačiau proeuropinė centristų stovykla tapo labiau fragmentuota, savo pozicijas sustiprinus liberalams bei žaliesiems.

Ankstesniais metais Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) ir Europos liaudies partija (EPP) kartu turėdavo daugumą ES asamblėjoje. Dabar šioms politinėms jėgoms bus būtinas Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) arba Žaliųjų frakcijos palaikymas.

Tai komplikuoja jų pagrindinio kandidato – spitzenkandidat – pasirinkimą.

Vietų praradusios, bet didžiausią frakciją išsaugojusios EPP pagrindinis kandidatas konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis įsitikinęs, kad jis turėtų vadovauti Europos Komisijai.

„Laimėjome rinkimus. EPP kandidatas Manfredas Weberis bus Komisijos pirmininkas“, – suskaičiavus rinkimų rezultatus pareiškė EPP frakcijos lyderis Josephas Daulas.

Kas be M.Weberio?

Formaliai aštuoni iš 28 ES lyderių yra iš EPP frakcijos partijų, bet Vengrijos premjero Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ narystė didžiausioje Europos Parlamento frakcijoje buvo sustabdyta, o Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pirmadienį neteko posto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./EPP vadovas Manfredas Weberis
AFP/„Scanpix“ nuotr./EPP vadovas Manfredas Weberis

Centro kairiųjų stovyklai priklausantis olandas F.Timmermansas turi daugiau vadovavimo patirties ir jo kandidatūrą palaikys S&D bei ALDE.

Neapsisprendusieji gali rinktis Margrethe Vestager. Konkurencijos komisarei iš Danijos gali pavykti užsitikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono palaikymą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel remia M.Weberio kandidatūrą.

Visgi vienas ES aukšto rango pareigūnas sakė, jog neatmestina, kad kad Paryžius ir Berlynas, siekdami išvengti konfrontacijos ir krizės, gali nuspręsti palaikyti F. Timmermanso kandidatūrą.

„Manau, kad kai kurie lyderiai mėgins torpeduoti spitzenkandidat, bet ne visus pagrindinius kandidatus“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Trys didžiosios frakcijos vieningai nusiteikusios prieš ultradešiniuosius euroskeptikus. Tačiau esama ženklų, kad Žalieji, ALDE ir S&D norėtų už EPP atstovą progresyvesnio kandidato.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel

Konkurencijos komisarė 51 metų M.Vestager pelnė autoritetą savo griežta pozicija JAV technologijų milžinių atžvilgiu. Paskirta Europos Komisijos vadove ji taptų pirmąja moterimi, užėmusia šį postą.

Tačiau M.Vestager yra iš Danijos, o ši šalis nepriklauso įtakingiausioms bloko valstybėms ir nėra įsivedusi euro. Tikėtina, kad netgi Danijos vyriausybė nepalaikys jos kandidatūros.

M.Vestager kandidatūrą gali remti E. Macronas, tačiau jo pozicijos susilpnėjo, prezidento centristinei partijai „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) EP rinkimuose nusileidus Marine Le Pen vadovaujamam ultradešiniųjų „Nacionaliniam sambūriui“.

Lieka F.Timmermansas.

„Visi vertina jo skvarbų intelektą. Jis aistringai kovoja už teisinę valstybę“, – sakė minėtas ES pareigūnas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min