Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES nelinkusi grasinti Rusijai sankcijomis dėl Sirijos

Alepas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Alepas
Šaltinis: BNS
3
A A

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį atsisakė atviro grasinimo paskelbti Rusijai sankcijų dėl Alepo bombardavimo, bet perspėjo, kad apsvarstys „visus įmanomus variantus“, jei Maskva nesugebės sustabdyti žiaurumų.

Italijos premjeras Matteo Renzi pareikalavo, kad bet kokios užuominos apie galimas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl Sirijoje vykstančio karo būtų pašalintos iš pareiškimo, kuris bus paskelbtas pasibaigus viršūnių susitikimui Briuselyje.

Dėl šio atsitraukimo kilo nesutarimų tarp 28 ES šalių narių lyderių, kurie stengiasi nustatyti ilgalaikę strategiją, kaip elgtis su savo karingąja rytine kaimyne.

Sušvelnintame pareiškime sakoma, kad ES „griežtai smerkia Sirijos režimo ir jo sąjungininkų, ypač Rusijos, vykdomas atakas prieš civilius Alepe“ ir raginama „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

„ES svarsto visas galimybes, jeigu dabartiniai žiaurumai nesibaigs“, – priduriama jame.

Vis dėlto ankstesniame pareiškimo projekte buvo minimos sankcijos.

Rusija užgožė visą viršūnių susitikimą, pareikšdama, kad tą pačią dieną nutrauks karo veiksmus Alepe, o ketvirtadienį nurodė pratęsianti paliaubas dar parai.

ES prezidentas Donaldas Tuskas, anksčiau sakęs, kad sankcijos turėtų būti svarstomos, primygtinai reikalavo, kad lyderiai sutartų „išlaikyti ES vienybę“ dėl Rusijos.

Lyderiai kalbėjo apie rusų „oro erdvės pažeidimus, dezinformacijos kampanijas, kibernetines atakas, kišimąsi į politinius procesus Balkanuose ir kitur“ bei kitas problemas.

Iš šių pavyzdžių aišku, kad Rusija laikosi strategijos susilpninti ES, – sakė D.Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras.

„Iš šių pavyzdžių aišku, kad Rusija laikosi strategijos susilpninti ES“, – sakė D.Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras. Jo gimtoji šalis yra viena iš griežčiausiai prieš Rusiją nusistačiusių valstybių.

Bendrijos lyderiai per savo kitą viršūnių susitikimą gruodį dar turės nuspręsti, ar atnaujinti Rusijai sankcijas dėl krizės Ukrainoje dar pusei metų.

Tačiau Europos Sąjunga tebėra nevieningos nuomonės dėl to, kaip geriausia elgtis su Rusija. Tokios šalys kaip Italija ir Graikija pritaria, kad būtų tęsiamas pasirinktinis angažavimasis su šia svarbia ekonomine partnere ir energijos išteklių tiekėja.

„Nežmoniški bombardavimai“

M.Renzi, kurio prašymu ES surengė diskusiją dėl Rusijos, teigė, kad prioritetas turi būti „dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų pasiektas taikos susitarimas Sirijoje“.

„Manau, kad nebūtų jokio tikslo įterpti užuominų apie sankcijas, jei likusi pareiškimo dalis būtų tai, dėl ko pirmadienį susitarė užsienio reikalų ministrai“, – sakė jis žurnalistams.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai taip pat palaikė idėją svarstyti sankcijų galimybę, kai trečiadienio vakarą Berlyne susitiko derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo sakė, kad ES „negali toleruoti šių nežmoniškų bombardavimų“.

„Jei toks smurtas tęsis, žinoma, imsimės visų įmanomų priemonių į tai reaguoti“, – sakė ji per spaudos konferenciją.

A.Merkel pridūrė „Manau, tai buvo gana platus susitarimas dėl strateginių variantų dėl Rusijos.“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as anksčiau yra sakęs, kad „visos galimybės yra atviros, kol nebus paliaubų, kurių būtų laikomasi, ir kol bus norima sugriauti Alepą – kankinių miestą“.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, atvykusi į pirmąjį savo ES viršūnių susitikimą nuo birželį vykusio referendumo, kuriuo nuspręsta trauktis iš Bendrijos, palaikė „stiprų ir vieningą“ Europos požiūrį į „pasibjaurėjimą keliančius žiaurumus“ Sirijoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas prisijungė prie besipiktinančiųjų ir pareiškė, kad Aljansas baiminasi, jog rusų lėktuvnešių kovinė grupė, keliaujanti į Siriją gali prisijungti prie Alepo puolimo.

„Esame susirūpinę, kad Rusijos lėktuvnešio grupė gali remti karines operacijas Sirijoje tokiais būdais, kurie didins žmonių ir civilių kančias“, – sakė J.Stoltenbergas NATO būstinėje Briuselyje.

Maskva yra Basharo al Assado pagrindinė sąjungininkė ir atėjo jam į pagalbą praėjusiais metais, kai sukilėliai pradėjo stiprinti savo pozicijas Sirijoje.

Dvi dienas trunkančio viršūnių susitikimo Briuselyje dienotvarkėje klausimas dėl santykių su Rusija atsirado dar prieš kelis mėnesius, kai buvo tikimasi padaryti pažangą dėl padėties Ukrainoje.

Vėliau atmosferą aptemdė gilėjanti Sirijos krizė, o trečiadienį Berlyne vykusios derybos su V.Putinu neatnešė jokių rezultatų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min