Susitikimas Sarajeve rengiamas Balkanų regione stiprėjant nerimui, kad Europos skolų krizė ir problemos, kurios kilo Bendrijai į savo gretas priėmus dvylika naujų narių, prisijungusių nuo 2004 metų, sulėtins tolesnį plėtros procesą.
Į susitikimą vykstantis Švedijos užsienio reikalų ministras, buvęs Balkanų taikos pasiuntinys Carlas Bildtas sakė, jog tikisi „tvirto pakartotinio ES patikinimo“ dėl Balkanų šalių integracijos perspektyvų.
„Yra grupė šalių, kur šiomis dienomis entuziazmas dėl plėtros nėra šimtaprocentinis. Todėl svarbu, kad mes, atvykę čia, dar kartą patikintume ir pasakytume... durys atviros“, – sakė jis.
Italijos diplomatijos vadovas Franco Frattini savo ruožtu sakė, kad viliasi, jog „ES su JAV ir Rusija, kurių pareigūnai taip pat dalyvaus aukšto lygio susitikime, prisiims labai ambicingus įsipareigojimus“.
„Tikiuosi, kad Europa nesidrovės dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimų. Jei to nelinkusios daryti valstybės narės, savo vaidmenį turi atlikti Europos (Sąjungos) institucijos“, – sakė F.Frattini.
Susitikimą Sarajeve organizavo Ispanija, kuri šiuo metu pirmininkauja 27 valstybes vienijančiai Bendrijai. Jame taip pat dalyvaus Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton bei ES plėtros ir Europos kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fuele.
Tuo tarpu Serbijos vicepremjeras Božidaras Deličius, kuruojantis integracijos į ES klausimus, interviu dienraščiui „Blic“ įspėjo „nepuoselėti nerealių lūkesčių“ dėl šio susitikimo.
Balkanų valstybės iš ES tikisi ne tik pažadų dėl ateities, bet ir tam tikrų ryžtingų žingsnių, kurie patvirtintų jos pasiryžimą tęsti plėtrą.
Bosnija ir Hercegovina bei Albanija tikisi, kad Briuselis greitai leis liberalizuoti vizų režimą jų piliečiams. Tuo tarpu Belgradas nori, kad ES greitai ratifikuotų Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris yra pirmasis žingsnis į narystę.
Bendrijoje stiprėja nepritarimas tolesnei plėtrai, nes būgštaujama, kad tai gali paveikti finansinį bloko stabilumą, kuris kovoja su didžiule skolų krize, galinčia iš Graikijos išplisti į kitas finansiškai nestabilias šalis.
Vakarų Balkanų šalys, išskyrus Kroatiją, yra vienos skurdžiausių valstybių, pareiškusių norą prisijungti prie ES.
