Komisija teigė, kad 27 valstybių bloko po Maskvos invazijos 2022 metų vasarį suteikta ir keletą kartų pratęsta apsauga, kuria šiuo metu naudojasi 4,3 mln. ukrainiečių, turėtų būti pratęsta iki 2027 metų kovo 4 dienos.
Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje šiuo metu gyvena didžiausios ukrainiečių pabėgėlių bendruomenės.
Šiuo metu ji galioja iki 2026 metų kovo, bet kadangi Rusijos išpuoliai Ukrainoje tęsiasi, o padėtis šalyje išlieka nestabili ir nenuspėjama, EK rekomendavo valstybėms narėms pratęsti ukrainiečių teisę gyventi ES šalyse dar vieneriems metams.
Kartu ji paragino valstybes nares pradėti „ruošti dirvą laikinosios apsaugos panaikinimui, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos“.
Tokia formuluotė aiškiai neužsimena apie konflikto pabaigą.
„Nuo 2022 metų teikiame apsaugą tiems, kurie bėga nuo Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą, ir toliau tai darome, – išplatintame pranešime nurodė EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Kartu su Ukraina sudarome sąlygas žmonėms grįžti ir atstatyti savo namus, kai tik jie bus saugūs.“
Asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, visose ES valstybėse narėse gali naudotis tomis pačiomis teisėmis: gauti leidimą gyventi, dirbti, apsirūpinti būstu, naudotis medicinos pagalba, socialine apsauga ir mokytis.
EK pasiūlyme, kurį valstybės narės turėtų patvirtinti kitą savaitę vyksiančiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime, pateikiami du pagrindiniai scenarijai ukrainiečiams, kai baigsis jiems suteiktas specialusis statusas.
Viena iš galimybių būtų pereiti prie kito nacionalinio ar ES teisinio statuso, įskaitant leidimus gyventi dėl darbo, studijų ar mokslinių tyrimų veiklos.
Kitas būdas – palaipsnė reintegracija į Ukrainą per ES valstybių narių parengtas savanoriško grįžimo programas ir padedant žmonėms vykti į gimtinę įvertinti karo padarytą žalą.
„Ukrainai reikia jos žmonių“
Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje ES valstybės narės priėmė milijonus ukrainiečių, tačiau pastaruoju metu kai kurios šalys atvirai reiškia nepasitenkinimą šia situacija.
Lenkija – ištikima Kyjivo rėmėja – priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių. Savaitgalį šalis išsirinko naująjį prezidentą Karolį Nawrockį, kuris ne kartą kritikavo Kyjivo siekį prisijungti prie ES ir NATO, taip pat yra užsiminęs apie planus mažinti išmokas ukrainiečių pabėgėliams.
Tuo tarpu Vokietija svarsto galimybę apriboti kai kurias lengvatas, kuriomis naudojasi ukrainiečiai.
Pirmą kartą EK parengė veiksmų planą, kuriame, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, išdėstė galimą ukrainiečių ateitį Europoje ir paragino bent dalį jų grįžti namo.
EK teigia, kad dėl šių pasiūlymų glaudžiai bendradarbiavo su Kyjivu ir Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoju Oleksijumi Černyšovu.
„Ukrainai reikia jos žmonių“, – išplatintame pareiškime teigė eurokomisaras Magnusas Brunneris (Magnusas Brunneris).
„Turime padėti ukrainiečiams priimti pagrįstus sprendimus dėl jų ateities – ar tai būtų grįžimas namo, ar tolesnė parama Ukrainai“, – pridūrė jis.
EK siekia, kad visose Bendrijos valstybėse narėse būtų įsteigti informaciniai centrai, padedantys tiek pabėgėliams ukrainiečiams integruotis į visuomenę, tiek grįžti į gimtąją šalį.
Be to, nurodoma ir tam tikrų grąžinimo politikos išimčių, pavyzdžiui, asmenims, turintiems sveikatos problemų, šeimoms su vaikais bei kitiems pažeidžiamiems asmenims.
