ES dėmesys į konkurencingumą buvo sutelktas kilus susirūpinimui dėl vangaus ekonomikos augimo. Tai labai skiriasi nuo Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pirmosios kadencijos, kai didžiausias dėmesys buvo skiriamas kovai su klimato kaita.
Skubiai koreguoti poziciją privertė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) strategija „Pirmiausia – Amerika“, kelianti prekybos karo su ES grėsmę.
U. von der Leyen pareiškė, kad ES planuoja sušvelninti daugelį taisyklių, slegiančių Europos įmones, kurioms iššūkį meta konkurentai Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir kartu laikytis savo klimato tikslų.
„Bus siekiama mažinti biurokratizmą ir administracinę naštą keliose srityse. Tačiau taip pat noriu labai aiškiai pasakyti: mūsų klimato ir socialiniai tikslai nesikeičia“, – sakė ji verslo lyderiams Belgijos Antverpeno uostamiestyje.
„Mes ir toliau laikomės krypties, kuria siekiame savo anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų“, – nurodė EK vadovė.
„Be grandininio pjūklo“
Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) nurodė, jog siekiama, kad Europos įmonės taptų konkurencingesnės, tačiau nenaudojant „grandininio pjūklo“ metodų.
„Europa žino, kaip save reformuoti. Be grandininio pjūklo, bet su kompetentingais vyrais ir moterimis, kurie įsiklauso į ekonomikos dalyvius“, – sakė S. Sejourne.
Jis turėjo omenyje JAV prezidento rėmėją ir patarėją milijardierių Eloną Muską (Iloną Maską) arba Argentinos vadovą Javierą Milei (Chavjerą Milėjų), kurie grandininį pjūklą pavertė ryžto vykdyti reformas simboliu.
„Tai nekenkia jokiems žaliesiems tikslams“, – spaudos konferencijoje sakė už perėjimą prie švarios energijos atsakinga EK vicepirmininkė Teresa Ribera.
Susierzinusios kompanijos ir tokios įtakingos šalys kaip Prancūzija ir Vokietija ragino Briuselį palengvinti sąlygas verslui ir mažinti energijos kainas, kurios yra didesnės nei Jungtinėse Valstijose.
D. Trumpui atmetant savo pirmtako užmojį didinti investicijas į „švarias“ technologijas, Briuselis taip pat mato galimybių Europai.
Atsižvelgdama į tai Europos Komisija pristatė priemonių paketą biurokratijai, energijos kainoms mažinti ir švarių technologijų sektoriui stiprinti pagal švarios pramonės kursą.
Iš pradžių EK siūlo šalims narėms sumažinti mokesčius elektrai, taip padedant vartotojams ir kompanijoms.
EK taip pat ketina apkarpyti kelias naujas taisykles dėl aplinkosaugos ir žmogaus teisių tiekimo grandinių standartų, priimtas vos prieš kelis mėnesius, bet jau kritikuojamas dėl esą pernelyg didelės naštos verslui.
Smulkesnis verslas
ES ugnies ruože atsidūrė du svarbūs tekstai. Vienas jų yra Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD), pagal kurią didelės firmos turi suteikti investuotojams ir kitiems „tarpininkams“ informaciją apie savo poveikį klimatui bei taršą, taip pat apie žingsnius šiam poveikiui apriboti.
Kitas tekstas – pernai priimta Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (ĮTIPD), kuria didelės kompanijos įpareigojamos nustatyti, sušvelninti ir sumažinti galimą ar esamą jų tiekimo grandinių visame pasaulyje neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai.
Naujienų agentūros AFP matytame dokumento projekte ES sako, kad kompanijos ataskaitas apie tiekimo grandines privalo pateikti kas penkerius metus, o ne kasmet. Nurodoma, kad tai „reikšmingai sumažins naštą“.
Projekte priduriama, kad EK tai taikys didesnėms kompanijoms – turinčioms daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų.
Šiandien šios taisyklės yra taikomos kompanijoms, turinčioms daugiau kaip 250 darbuotojų ir 40 mln. eurų apyvartą.
Pasiūlymams dar turi pritarti ES šalys narės ir Europos Parlamentas.
„Praeities klaidos“
Pristatydama naujas priemones EK pakartotinai deklaravo savo tikslą pasiekti, kad iki 2050 metų ES ekonomika taptų neutrali anglies junginių aspektu, ir pažadėjo laikytis kurso dėl tokių tikslų kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) sumažinimas 55 procentais iki 2030 metų.
Tačiau dėl pakeitimų tikriausiai karštai ginčijamasi Europos Parlamente, kur centristai, kairysis sparnas ir žalieji nepritaria aplinkosaugos taisyklių švelninimui.
Vis dėlto kai kurie liberalai užsiminė priimantys pokyčius. Tarp tokių europarlamentarų yra prancūzų centristė Marie-Pierre Vedrenne (Mari-Pjer Vedren), kuri galiojančias taisykles dabar laiko klaida, nors už jas balsavo.
„Pasaulis visiškai keičiasi, – sakė ji. – Manau, mums reikia pasakyti Europos Parlamente: „Gerai, kartais klystame.“
Tačiau EP socialistų frakcija praėjusią savaitę laiške paragino Briuselį peržiūrėti savo požiūrį.
Klimato grupės prieštarauja taisyklių švelninimui.
„Keisti kursą dabar būtų labai žalinga pirmaujančioms bendrovėms, kurios yra įsipareigojusios siekti tvarumo ir pradėjo investuoti pinigus ir išteklius, kad laikytųsi teisės aktų“, – sakė aplinkosaugos teisės nevyriausybinės organizacijos „ClientEarth“ atstovė Amandine Van Den Berghe (Amandinė Van Den Bergė).
„Jei lenktynės taps lenktynėmis į dugną, mes nelaimėsime“, – sakė ji.
