Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES svarsto naują Baltijos jūros strategiją

ES simbolis Prahoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / ES simbolis Prahoje
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Komisija ir Europos Sąjungai (ES) antrąjį šių metų pusmetį pirmininkausianti Švedija planuoja naują politinę strategiją, kuria padėtų išvalyti Baltijos jūrą ir prijungti Lietuvą, Latviją bei Estiją prie ES energetikos tinklo, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.

„Baltijos jūros strategijoje“, kuri taptų pirmąja ES regionine strategija, numatoma suformuoti naują aštuonių su Baltijos jūra besiribojančių šalių klubą, kuris ateityje galėtų rengti reguliarius susitikimus užsienio reikalų ministrų lygmenyje ir skatinti šiam regionui aktualius projektus.

Europos Komisijos parengtame strategijos projekte nurodoma, jog tokiu būdu „siekiama realizuoti 2004 metų (ES) plėtros potencialą“, taip pat primenama, kad šiuo metu veikiančios regioninės struktūros, tokios kaip Helsinkio Komisija (HELCOM), per pastaruosius metus nedaug tenuveikė.

Šis klubas neturės atskiro biudžeto ir sekretoriato, tačiau tikriausiai būtų įsteigtas naujas padalinys Europos Komisijos regionų departamente, kuris yra atsakingas už didžiąją ES metinių subsidijų dalį.

Europos Komisijos parengtame strategijos projekte nurodoma, jog tokiu būdu „siekiama realizuoti 2004 metų (ES) plėtros potencialą“, taip pat primenama, kad šiuo metu veikiančios regioninės struktūros, tokios kaip Helsinkio Komisija (HELCOM), per pastaruosius metus nedaug tenuveikė.

Europos Komisija siekia pateikti galutinį Baltijos jūros „komunikatą„ ES šalims gegužę, kad ji galėtų būti patvirtinta rudenį Švedijos rengiamame Bendrijos viršūnių susitikime. Šio projekto įgyvendinimas galėtų prasidėti 2010 metais.

Dėl geografinių ypatybių Baltijos jūra yra labai jautri taršai. Šis vidutiniškai 50-60 metrų gylio vandens telkinys su vandenynu yra sujungtas tik siauru Kategato sąsiauriu, o jo vanduo visiškai atsinaujina tik kas 30 metų.

Baltijos jūrą iš visų pusių supa išvystytos pramonės šalys, tokios kaip Vokietija ir Lenkija. Joje nuolat plaukioja 15 proc. viso ES prekybos laivyno – daugiausiai naftą ir suskystintas dujas plukdančių tanklaivių.

Dėl į Baltijos jūrą patenkančių prastai išvalytų nuotekų vasarą dažnai žydi vanduo, o šis reiškinys ypač kenkia rekreacijai Suomijos ir Rygos įlankų pakrantėse.

Be to, po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo nuskandinta daug Vokietijos ir Rusijos ginkluotės, taip pat apie 350 000 tonų kovinių cheminių medžiagų. Pavasarį Vokietija ir Rusija planuoja pradėti tiesti dujotiekį „Nord Stream“, kurio maršrutas eina per šiuos povandeninius minų laukus.

Kita vertus, Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol nėra susietos su ES elektros tinklais. Artėjant Lietuvos branduolinės jėgainės uždarymo terminui, Baltijos šalys baiminasi tapti visiškai priklausomos nuo Rusijos tiekiamos energijos.

Tarp Europos Komisijos planuojamų strateginių uždavinių įvardijama naujų valymo įrenginių statyba ir draudimas naudoti ploviklių gamyboje fosfatus; taip pat numatoma atsisakyti pavojingų sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris ir kadmis.

Be kita ko, siūloma sukurti bendrą Baltijos jūros stebėjimo sistemą, kuri padėtų išvengti laivų susidūrimo su kitais laivais ir ledo lytimis.

Ketinama išvalyti laivų duženas su nuodingomis cheminėmis medžiagomis, sudaryti tikslesnius Antrojo pasaulinio karo laikų ginkluotės sąvartynų žemėlapius, o esant galimybėms iškelti pavojingas medžiagas arba užlieti jas betonu.

Naujojoje strategijoje nebus svarstomas „Nord Stream“ projekto įgyvendinimas – šis klausimas bus perduotas spręsti nacionaliniams aplinkosaugos kuruotojams ir užsienio politikos formuotojams.

Tačiau ketinama paspartinti elektros jungčių tarp Baltijos šalių, Švedijos, Suomijos ir Lenkijos statybą. Elektros energijos prekybą turėtų palengvinti „integruotos vidinės energijos rinkos sukūrimas Baltijos jūros regione“.

Kad ši strategija būtų įgyvendinta, labai svarbu, kad rudenį ją pasirašytų ES lyderiai, nes daugybė „rekomendacijų, pateiktų per kelerius pastaruosius metus, taip ir liko vien popieriuje.

„Mums išties reikalingi aukšto lygio įsipareigojimai, vyriausybių atsakomybė“, – sakė vienas ES pareigūnas, kuris pabrėžė, jog oficialiai priėmus tokią strategiją taip pat padidėtų visuomenės spaudimas ją įgyvendinti.

„(Energijos) jungčių planas jau dabar svarbus Baltijos šalims, tačiau jam reikia suteikti politinį svorį Švedijoje ir Suomijoje“, – pridūrė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min