Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 14d. 06:00

Sveikatos eurokomisarė – apie skiepijimo tempus, keliones ir lietuvių nerimą dėl migrantų

Stella Kyriakides
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Stella Kyriakides
Į vasarą Europos Sąjunga žengia optimistiškai – koronaviruso pandemija traukiasi, paskiepytų piliečių skaičius sparčiai auga. Tiesa, atsarga gėdos nedaro – jau dabar reikia kurti įrankius, kurie ateityje padėtų apsisaugoti nuo panašių krizių, išskirtiniame interviu 15min teigė ES sveikatos apsaugos komisarė Stella Kyriakides. Lietuvoje pasigirdusių kalbų apie migrantų, vis gausiau atvykstančių per Baltarusiją, keliamą epidemiologinę grėsmę kiprietė nesureikšmino – reikia saugoti, tikrinti ir slaugyti visus žmones.

S.Kyriakides birželio 21 dieną skaitys pranešimą prezidentūros organizuojamame sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“.

Šiame renginyje įvairūs Lietuvos sveikatos apsaugos ekspertai diskutuos apie dabartinę pandemiją, jos pamokas ir būdus geriau pasiruošti kitam panašiam sukrėtimui. Kad jis bus, daugelis mokslininkų neabejoja – tik svarbu sumažinti smūgius visuomenėms.

ES sveikatos apsaugos komisarė interviu 15min pripažino, kad dar šių metų pradžioje vakcinacijos kampanijos Europoje strigo, bet dabar mano, jog Bendrijos pasirinktą strategiją galima laikyti „sėkmės istorija“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stella Kyriakides
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stella Kyriakides

Ir džiaugdamasi priduria, kad kai kuriose bloko šalyse narėse, įskaitant Lietuvą, jau veikia skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas, kuris jau leidžia ir leis daugybei europiečių pakankamai laisvai mėgautis vasaros atostogomis.

Iššūkių buvo, bet strategija teisinga

– Komisare, kaip apibūdintumėte kovos su pandemija Europoje šiandien? Pabaiga jau matyti, taip?

– Europoje mes dabar matome sparčiai augančius vakcinavimo tempus – tai mums labai svarbu. Džiugu ir tai, kad tempai auga ir Lietuvoje.

Šiandien (pokalbis vyko ketvirtadienį, – red.) į ES šalis jau pristatyta beveik 330 mln. vakcinų dozių, panaudota daugiau nei 280 mln. dozių. Šiuo metu bent vienos dozės jau yra sulaukę 50 proc. ES šalių suaugusių gyventojų, abiejų – 28 proc.

Žiūrėdami į priekį ir atsižvelgdami į didėjančias siuntų apimtis, galime sakyti, jog turėsime užtektinai dozių, kad galėtume paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų iki liepos pabaigos.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

– Sugrįžkime į sausį ar vasarį, kai viskas neatrodė taip gražu ir mirgėjo antraštės apie nepakankamą „AstraZeneca“ dozių kiekį. Buvo daug pykčio, jūsų komentarai irgi buvo iškalbingi, skiepijimas stovėjo vietoje, o europiečiai pavyzdžiai žvelgė į Jungtinę Karalystę, Izraelį. Dabar jau nepavydima?

– Visada sakiau, kad pirmosios kelios savaitės ar mėnesiai bus sudėtingi, ypač kalbant apie tokią masinę iniciatyvą kaip visos ES gyventojų vakcinavimą. Iššūkių tikrai buvo.

Bet aš tvirtai tikiu, kad mūsų sprendimas pasirinkti europietišką strategiją ir skiepyti visų šalių narių, didelių ir mažų, žmones buvo teisingas. Negana to, pandemijos metu ne apie pavydą reiktų kalbėti – niekas nebus saugus, kol visi nebus saugūs.

Mums buvo svarbu, kad vakcinų tuo pat metu gautų visos ES šalys narės. O dabar matome, kad skiepijimas įsibėgėja.

Visada pabrėžiau ir tai, kad Europa yra pagrindinė vakcinų eksportuotoja. Remiame skurdesnes šalis COVAX programos pagalba, turime tęsti šį darbą, nes jis svarbus įveikiant krizę. Pandemiją įveiksime tik veikdami visi kartu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukraina gavo pirmąją vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukraina gavo pirmąją vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntą

Turime ir patys judėti į priekį, ir remti likusį pasaulį – tai neseniai pasakiau Didžiojo septyneto šalių sveikatos apsaugos ministrams. Žinoma, turime ir geriau pasiruošti ateičiai, ateityje iškilsiančioms nepaprastosioms situacijoms. Šiuo klausimu jau dirbame.

– Prieš dvi savaites kalbėjote apie „atsargų optimizmą“ prieš vasarą, o šiame forume Vilniuje ir bus kalbama apie tai, kaip geriau pasiruošti turbūt neišvengiamoms panašioms krizėms. Sakote, kad jau ruošiamasi, bet kaip geriau pasiruošti?

– Pirmiausia – dėl vasaros. Dabar matome, kad COVID-19 atvejų skaičius ES stabiliai krenta jau pastarąsias aštuonias savaites.

Taip yra dėl to, kad matomi spartėjančios vakcinacijos kampanijos efektai. Negaliu nepasinaudoti proga ir nepasveikinti puikius rodiklius demonstruojančios Lietuvos.

Reikia, kad visas pasaulis geriau pasiruoštų panašioms situacijoms ateityje, o Europos atveju tai reiškia stipresnę ES sveikatos apsaugos sistemų sąjungą. Visada sakiau, kad reikia daugiau Europos kalbant apie visuomenės sveikatą – žmonės iš mūsų to tikisi.

S.Kyriakides: tvirtai tikiu, kad mūsų sprendimas pasirinkti europietišką strategiją ir skiepyti visų šalių narių, didelių ir mažų, žmones buvo teisingas.

Esame pateikę pasiūlymų, kaip sustiprinti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centrą (ECDC), Europos vaistų agentūrą (EMA), ruošiame dirvą Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai (HERA).

Ši institucija mums leis ne tik ruoštis ir reaguoti į krizę, bet ir jos tinkamai laukti, nes efektyviai su krize įmanoma kovoti tik tada, kai žinai, su kuo gali tekti susidurti.

Testuoti ir skiepyti ragina visus žmones

– Minite Lietuvą ir gerus mūsų rodiklius – išties artėjama prie 50 proc., antros dozės statistika irgi nebloga. Visgi daug kas kalba ir apie situaciją, pavyzdžiui, JAV, kur iš pradžių buvo judama greitai, bet tuomet procesas labai sulėtėjo, mat paaiškėjo, kad tiesiog yra daug žmonių, kurie abejoja vakcinomis ir nenori skiepytis. Taip, Europoje artėjame prie 70 proc. tikslo, bet ar nematote grėsmės, kad ties 55-60 proc. riba sustosime ir nebebus norinčiųjų skiepytis? Kaip tokius žmones paraginti?

– Pirmiausia reikia suprasti, kad saugus kelias iš šios pandemijos yra vakcinos. Todėl reikia dar sparčiau skiepyti žmones, bet taip pat – toliau elgtis atsargiai ir apsvarstyti, kaip greitai naikinti apribojimus.

Visuotinis vakcinavimas
Visuotinis vakcinavimas

Mūsų stipriausias koziris – vakcinos. Šalys narės turi daryti viską, kad įvykdytų skiepijimo kampanijos tikslus.

Jūs teisus – kai kuriose ES ir kitose šalyse matome abejonių vakcinomis. Reikia kovoti su dezinformacija, kad ir iš kur ji ateina – reiškia aiškios ir mokslu grįstos komunikacijos. Manau, kad kelias tik toks.

– Lietuvoje šiomis dienomis nemažai kalbama apie migrantus, ypač iš Vidurinių Rytų, kurie per Baltarusiją vyksta į šalį. Vienas įtakingas sveikatos ekspertas teigia, kad yra rizikos, jog į Lietuvą su šiais migrantais čia atvyks ir koronaviruso atmainos. Sutinkate? Galbūt kitose pasienio šalyse irgi svarstoma apie tokias grėsmes?

– Bet kurioje situacijoje bet kuri šalis narė turi įvertinti visas aplinkybes – reikia testavimų, vakcinų visoms žmonių grupėms. Per pandemiją tai labai svarbu. Aš pati keliausiu po ES šalis nares ir klausiu, kokie iššūkiai joms svarbiausi.

– Lietuvoje ketinama pradėti skiepyti 12-15 metų paauglius, kitur tai jau daroma. Bet Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paragino turtingesnes šalis atidėti šį procesą ir paskirti dozių labiau pažeidžiamoms valstybėms. Manote, kad viskas gerai, kad viską spėjame?

– ES niekada nereiškė „Europa pirmiausia“. Bendrija nuo pat pradžių labai aktyvi COVAX programoje, mes dalinamės vakcinomis su visu pasauliu – 280 mln. Europoje pagamintų vakcinų dozių iškeliavo svetur.

Europos Komisijos nuotr./Stella Kyriakides
Europos Komisijos nuotr./Stella Kyriakides

Europos vaistų agentūra iš tiesų neseniai teigiamai įvertino galimybę skiepyti 12-15 metų asmenis. Dabar jau kiekviena šalis narė turi teisę nuspręsti, kaip elgtis. Akivaizdu, kad rinksis tiek valstybės, tiek tų vaikų tėvai, kurie priims sprendimą.

COVID-19 pasą vadina reikalingu

– Anksčiau minėjote, kad reikia tikros ES sveikatos apsaugos sistemų sąjungos. Sistemos šalyse narėse gana skirtingos, taip? Ar skaitmeninis COVID-19 pasas yra pavyzdys, kaip judėti į priekį?

– ES sutarties ribose reaguodami į COVID-19 kaip Bendrija sugebėjome veikti itin ryžtingai ir greitai – daug nuveikėme. Dabar reikia struktūrų ir pasiruošimo ateitiems krizės – su tuo ir susiję mūsų pasiūlymai dėl stipresnio ECDC, stipresnės EMA.

Tačiau taip, man labai malonu, kad po intensyvių derybų buvo greitai priimtas pasiūlymas dėl COVID-19 paso. Jis mums leis saugiai ir koordinuojant veiksmus atidaryti visuomenes.

Xinhua via ZUMA Press/Scanpix nuotr./ES skaitmeninis COVID pažymėjimas
Xinhua via ZUMA Press/Scanpix nuotr./ES skaitmeninis COVID pažymėjimas

Be to, elgiamasi sąžiningai, nes nieko nepaliekame nuošalyje – pasą gali gauti kiekvienas ES pilietis, ar jis bus pasiskiepijęs, ar pasitikrinęs, ar persirgęs koronavirusu.

Sistema jau startuoja, nors oficiali pradžia – liepos 1-ąją. Aišku, žinote, kad Lietuva priklauso grupei šalių, kurios yra savotiškos pionierės. Tai yra svarbus žingsnis leidžiant žmonėms keliauti, pasimatyti su artimaisiais, pagaliau tinkamai paatostogauti.

– Negaliu pacituoti kai kurių nuomonių, esą toks dokumentas net nebėra reikalingas, nes pandemija jau traukiasi ir dėl skiepų, ir dėl oro. Be to, COVID-19 pasas planuojamas laikinai, taip? Jei viskas klosis gerai, kitą vasarą tokio dokumento jau nebereikės, tiesa?

– Taip, šie sertifikatai galios tam tikrą laiką, nors terminus bus galima peržiūrėti. Svarbu, kad pasas galiotų dabar, nes reikia koordinuoti piliečių judėjimą ES. Be to, žmonėms reikalingas žinojimo jausmas – pasą pripažins visos ES šalys narės, tad bus galima jaustis saugiai.

– Pataisykite, jei klystu, bet pažymėjimas galios tik EMA patvirtintoms vakcinoms, taip? Pavyzdžiui, daugybė vengrų paskiepyti rusiškomis ar kiniškomis vakcinomis.

– Taip, kalbama apie keturias EMA patvirtintas vakcinas. Bet šalys narės galės priimti ir žmones, pasiskiepijusius Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintomis vakcinomis. Tad lankstumo yra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sputnik V“ vakcina nuo koronaviruso
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sputnik V“ vakcina nuo koronaviruso

– Kodėl ES pareigūnams ir atskirų šalių atstovams nepatinka idėja laikinai panaikinti vakcinų patentus, kad būtų galima greičiau gaminti skiepus? Kokią alternatyvą siūlote?

– JAV yra pasiūliusios šią idėją, laukiame daugiau detalių. Bet ES visada skelbė, kad reikia pasaulinio solidarumo ir dalintis dozėmis su skurdesnėmis šalimis – reikia elgtis aktyviau. Visos šalys, kurios gamina vakcinas, turi aktyviau dalintis vakcinomis ir „atsidaryti“ pasauliui, ypač intensyvinant vakcinų eksportą.

Komisare, turiu su pandemija ne visiškai susijusį klausimą – dėl prekybos alkoholiu ribojimų Lietuvoje. Šiuo metu diskutuojama, ar nereikėtų jų sušvelninti – kol kas vartoti alkoholį ir toliau galima nuo 20 metų, ribojamas prekybos laikas, draudžiama reklama. Vartojimas slopsta, nors vis dar didelis. Kai kurie įstatymų leidėjai galiojančius ribojimus vadina pertekliniais, o ką manote jūs?

– Kaip žinote, labai svarbi mūsų darbotvarkės dalis yra Europos kovos su vėžiu planas. Sakau tai todėl, kad tikrai reikia imtis veiksmų ir dirbti su prevencija. Vienas tikslų – mažinti alkoholio daromą žalą. Norime iki 2025 metų 10 proc. sumažinti alkoholio daromą žalą ir leisti piliečiams lengviau pasirinkti sveikesnius produktus.

Atleiskite, nacionalinių sprendimų ir diskusijų aš komentuoti negaliu, bet Komisijoje, žinoma, siekiame sumažinti žalingą alkoholio vartojimą. Kaip tai padaryti, sprendžia kiekviena šalis narė – kviečiame jas prisijungti prie mūsų ambicijų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:50
00:40
03:09

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie 15min