Jo teigimu, Estija turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui, nes viena silpniausių šalies vietų išlieka civilių gyventojų pasirengimas.
A.Karisas pabrėžė, kad Estija jau turi parengtą karinį rezervą ir gynybos sąjungą.
„Visko gali nutikti, tačiau turime būti pasirengę bet kokiai įvykių raidai. Šis pasirengimas yra itin svarbus. Šioje srityje daug nuveikėme: turime gerai parengtą karinį rezervą ir gynybos sąjungą. Tačiau, ko gero, viena iš mūsų silpnųjų vietų yra civilių gyventojų pasirengimas. Mums trūksta slėptuvių ir kitų būtinų dalykų. Šiuo klausimu galėtume pasimokyti iš Ukrainos“, – sakė politikas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Rusija yra labai silpnoje pozicijoje.
„Tačiau niekas nežino, kas nutiks po 5, 10 ar 15 metų. Visada pateikiu laikotarpio prieš Antrąjį pasaulinį karą pavyzdį. Tuo metu turėjome puikią kariuomenę, tačiau buvome vieni, be sąjungininkų“, – teigė A.Karisas.
Estijos vadovas pabrėžė, kad šiandien šalis yra NATO narė, todėl jos padėtis gerokai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes, kurios, pasak jo, egzistuoja jau seniai.
„Hibridinės grėsmės egzistuoja jau gana seniai. Todėl Estijoje įkūrėme atitinkamus centrus. Kibernetinis saugumas buvo viena iš tokių problemų dar 2007 metais. Tuomet pradėjome įtikinėti kitus, kad tai taip pat yra karo dalis. Dabar Estijoje veikia NATO kibernetinės gynybos centras, kurio veikloje dalyvauja ir Ukraina. Taigi šioje srityje taip pat esame pasirengę, tačiau kalbame ne tik apie kibernetinį saugumą. Yra šešėlinis laivynas ir daugybė kitų grėsmių. Prie jų galima priskirti ir melagingas naujienas“, – apibendrino A.Karisas.
Rusijos keliama grėsmė NATO – naujausios žinios
Anksčiau BBC skelbė, kad Vladimiras Putinas stiprina grasinimus Vakarams, tačiau nenori karo su NATO. Leidinio šaltiniai teigia, kad naujausi Maskvos perspėjimai, esą ateityje taikiniais gali tapti britų kariai ar jų gynybos pramonės objektai, nėra kažkas naujo.
Tuo metu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija ruošiasi eskalacijai ir kad ateinantys 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai. Pasak jo, ypač svarbūs gali būti rudens ir žiemos mėnesiai, o artimiausi septyni–aštuoni mėnesiai bus itin reikšmingi Ukrainos, Lenkijos ir kitų Europos šalių saugumui.
„Žinoma, kad Rusija labai rimtai ruošiasi įtampos eskalacijai – tiek kare su Ukraina, tiek visame regione, ir kad Rusijai šis ruduo bei žiema turėtų tapti lemiami“, – pridūrė politikas.
