Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas: „Raminamųjų tablečių Baltijos šalims nereikia“

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr. / Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vokietijos žurnalistai Jochenas Bittneris ir Jörgas Lau savaitraščiui „Die Zeit“ kalbino Estijos valstybės vadovą Toomą Hendriką Ilvesą. Interviu metu T.H.Ilvesas kritikavo Graikijos laikyseną Rusijos atžvilgiu bei aptarė Rusijos agresijos pasekmes.

Estijos prezidento teigimu, mes ir vėl sugrįžome į Šaltojo karo laikus, kuriuose turime suprasti, kad jokia kaina saugumo vardan nebus per didelė.

– Ponas Ilvesai, koks jausmas XXI amžiuje būti valstybės, per kurią eina Šaltojo karo frontas, prezidentu?

– Ką gi, ankstesnio Šaltojo karo dalyviui tai – tarsi grįžimas į senus laikus! (juokiasi). Ta pati propaganda, ta pati aštri retorika. Tačiau keistoka girdėti tokį klausimą Vokietijoje. Nes manau, kad panašiai jautėtės ir jūs 1981-ais Berlyne.

– Ką turite galvoje?

– Ogi tai, jog pajunti, kad gynyba kainuoja. Ką tik baigėsi didžiausios pastarųjų 20 metų NATO karinės pratybos. Jose dalyvavo 14 000 kareivių, pusė jų – iš 32 šalių atvykę rezervistai. Mes išlaikėme privalomą karinę tarnybą, ir ji yra populiari. Taigi, nėra taip, kad negalėtume gintis. Bet visa tai ir kainuoja. Jei jau NATO valstybės susitarė gynybai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, tai turi to ir laikytis. Mes susitarimo laikomės.

– Rusai tokį ginklavimąsi ir tokias karines pratybas vadina NATO agresija.

– Per 2013 metais be tarptautinių stebėtojų vykdytas karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“, red. pastaba) 70 000 rusų kareivių imitavo invaziją į Baltijos valstybes. Ar ne pakankamas pagrindas dabartinėms gynybinėms pratyboms?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pratybos „Zapad 2013“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pratybos „Zapad 2013“

– Jums kelia susirūpinimą, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, galėtų nutikti ir Estijoje? Hibridinė invazija, iš dalies karinė, iš dalies – ideologinė?

– Ne. Neretai pasvarstoma, kad 350 000 Estijoje gyvenančių rusų gali būti instrumentalizuojami. Ta kryptimi spėliojantys žmonės yra fantazijų strategai. Tik palyginkite pajamų skirtumus šiapus ir anapus sienos su Rusija. Arba laisvės laipsnį čia ir ten. Tame kontekste paprastai minimas pasienio miestas Narva yra geriausia vieta sutikti žmones, kurie nenori prisijungti prie Rusijos. Pakanka sumanius nusipirkti pigių cigarečių ar alkoholio pereiti tiltu į kaimyninę šalį, ir tuoj pamatysit, kaip ten viskas atrodo. Nė vienas, tai išvydęs, nepanorės tapti Rusijos federacijos dalimi.

– Antra vertus, Estijos rusai yra visiškoje Rusijos propagandinės televizijos įtakoje.

– Taip, tai tiesa. Jaučiama stipri emocinė parama Vladimirui Putinui, pritariama ir Krymo aneksijai. Bet žinote, tai – diasporos fenomenas. Pakalbėkite Čikagoje su lenkais, pamatysite, kad nemaža jų dalis irgi pakalba labai nacionalistiškai. Tačiau tai nereiškia, kad jie norėtų gyventi Lenkijoje.

– Atrodo, kad NATO sprendimas į Rytų Europą perkelti daugiau karinio svorio veikia Jus raminančiai.

– Raminamųjų tablečių mums, baltams, nereikia. Mums reikalingas aiškus NATO siekis atgrasyti. Potencialus agresorius turi žinoti, kad agresija susilauktų galingo atkirčio.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. /Baltijos jūroje treniravosi karo laivai
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. /Baltijos jūroje treniravosi karo laivai

– Vokietijoje dažnai teigiama, esą, tikrasis agresorius yra NATO. Jo po 1990 metų vykdytas plėtimasis į Rytus buvęs Rusijos atžvilgiu beatodairiškas. Anuomet buvote Estijos užsienio reikalų ministras. Ar NATO darė spaudimą, siekdamas priimti Jūsų šalį?

– Jūs juokaujat? NATO darė mums spaudimą? Kvailesnį dalyką sunku įsivaizduoti. Buvo priešingai: visos Rytų Europos valstybės garsiai šaukėsi NATO. Viena iš svarbiausių Baltijos valstybių paskatų kuo greičiau tapti ES narėmis kaip tik ir buvo mūsų tikėjimas, kad tuomet niekas neišdrįs vetuoti mūsų paraiškos į NATO. Impulsas įstoti į NATO ėjo tik iš mūsų pačių, ir tai buvo nelengva.

– Tačiau NATO galima prikišti, kad jus įsileido.

– Gali būti. Tačiau sprendimas buvo teisingas. Tik įsivaizduokite, kas dabar dėtųsi, jei mes nebūtume NATO narės. Tada mes, rytų europiečiai, iš tikro nesitvertume apmaudu. Bet mes to nedarome.

Prezidentūros nuotr./Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu
Prezidentūros nuotr./Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu

– Ar Vakarai turėtų sušvelninti sankcijas Rusijai tuo atveju, jei būtų laikomasi Minsko susitarimų?

– Minsko susitarime kalba eina tik apie Rytų Ukrainą. O sankcijos buvo įvestos dėl Krymo aneksijos. Bet esama dar kitos problemos: galimas daiktas, kad sankcijas Europos Sąjungoje blokuos Graikija. Tokiai šaliai kaip Estija Graikijos krizė dar problematiškesnė nei Vokietijai. Du kartus nusprendėme graikams skirti pagalbos kreditus. O juk vidutinis estų atlyginimas 10 procentų mažesnis už minimalų graikų atlyginimą. Be to, vos suformavusi vyriausybę, „Syriza“ pabandė pakeisti anuometinius Briuselio Tarybos nutarimus dėl Rusijos. Tai mane verčia nerimauti.

–  Ar norite pasakyti, kad Estija nepritars trečiajam finansinės paramos paketui Graikijai?

– Aš tik sakau, kad čia esama tam tikrų sunkumų. Ir kai pagalbos paketas turės būti ratifikuojamas parlamente, tai galėtų tapti problema.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min