Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas ramesnis už D.Grybauskaitę: „Puls Rusija? Tai kvaila“

Dalia Grybauskaitė ir Toomas Hendrikas Ilvesas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė ir Toomas Hendrikas Ilvesas
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjusią savaitę „The Washington Post“ interviu davusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad šiuo metu pasaulyje nėra tokio lyderio, kuris sugebėtų pasipriešinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Lietuvos prezidentė ragino JAV prisiimti atsakomybę už pasaulio saugumą ir galimą Rusijos karinę agresiją prieš Baltijos šalis vadino visiškai realia grėsme.

Bet Estijos prezidentas Toomas Ilvesas kalbėdamas su tuo pačiu leidiniu kalbėjo kone priešingai. Jis tvirtino visiškai suprantantis, kodėl JAV kariniu įsikišimu nepuola gelbėti Ukrainos. Taip pat jis kvailyste pavadino spėliones, kad Rusija galėtų bandyti užgrobti Narvą.

– Ką jūs galvojate apie situaciją Ukrainoje?, – „The Washington Post“ paklausė T.Ilveso.

– Tai ne vien Ukrainos klausimas. Visa po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusi tvarka dabar kvestionuojama. Helsinkio sutartis numatė, kad sienos negali būti keičiamos panaudojant agresiją, o jei bus, jos nebus pripažįstamos.

Šis punktas buvo anuliuotas dar 2008 m., kai Rusija užpuolė Gruziją. Rusijos premjeru tuomet buvęs Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar tada aiškiai pasakė, kad jie tai padarė dėl to, kad Gruzija panoro tapti NATO nare. Niekas neišgirdo šio pavojaus signalo.

Dabar Ukrainoje tai vyksta dar bjauriau. Dingtis pradėti karą buvo Ukrainos noras pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Iš tiesų tokia sutartis net mažai ką šaliai ir duoda.

– Asociacijos sutartis nebuvo tokia svarbi?

– Taip. Akivazidu, kad JAV dabar susirūpinusios dėl chaoso, kuris kyla pasaulyje. Ir JAV dėl to nerimauja kur kas labiau nei Europos valstybės. Jei negali remtis svarbiausiomis pasaulyje sudarytomis sutartimis, kad ir ta, kad sienos nekeičiamos krauju, tai mes gyvename visiškai naujame pasaulyje.

– Ar manote, kad JAV atsakas buvo pakankamas?

– Turiu pasakyti, kad Vakarai kurį laiką buvo šoko būsenoje. Čia matau analogiją su 1945 ar 1946 m. situacija, kai JAV ir Europa pagaliau pradėjo pastebėti, kad jų pagrindinė Rytų partnerė kovoje su naciais pati ima elgtis keistai, kad ji pradėjo nuvertinėti vyriausybes, kad sukėlė pilietinį karą Graikijoje.

Iš pradžių žmonės nežinojo, ką daryti. Tuomet socialistui užsienio reikalų ministrui Ernestui Bevinui kilo NATO idėja. Jis matė, kad Vengrija, Lenkija ir Čekoslovakija palaužtos ir pradėjo nerimauti. Jis kreipėsi į amerikiečius ir paragino ką nors daryti. Atsakas buvo NATO ir Maršalo planas. Ir pasaulis pasikeitė. Tai buvo Šaltojo karo pradžia.

Aš vis skaitau naujienas apie tai, kad Narva bus kitas taikinys. Tačiau tai kvaila.

– Ar tikite, kad V.Putinas tiesia sausumos koridorių į Krymą? Ar jis žengs į Padniestrę? O gal ir į Rytų Estiją? Kas bus kitas?

– Žiūrint į Krymo izoliaciją ir Rusijos pajėgų telkimą, Mariupolio atakavimą atrodo, kad koridorius į Krymą visai tikėtinas. Atrodo, kad tikslas yra dar vienas įšaldytas konfliktas Ukrainos Rytuose.

Aš vis skaitau naujienas apie tai, kad Narva bus kitas taikinys. Tačiau tai kvaila. Vidutinis ruso šachtininko mėnesio atlyginimas Donecke yra 200 eurų. Tuo tarpu Estijoje toks pats rusų šachtininkas per mėnesį uždirba 2000 eurų. Visi Estijos gyventojai yra ES piliečiai ir turi teisę laisvai keliauti ir dirbti visoje ES.

Apklausos rodo, kad žmonės Estijoje palaiko Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau, jei paklausite jų, ar jie nori prisijungti prie Rusijos, jie tikrai ištars „ne“.

– Sakoma, kad Rusijos propaganda Estijos Rytuose yra labai paveiki. Tiesa?

– Taip, jei kalbėsime apie Krymo okupaciją. Tačiau kartu mes stebime, kad daugybė liberaliai mąstančių rusų persikelia gyventi į Estiją. Mes matome augantį Rusijos nusiteikimą prieš daugelį šalių:  karines pratybas imituojant Švedijos, Šiaurės Vakarų JAV pakrančių atakavimą.

2011 m. jie pratybose imitavo branduolinio ginklo panaudojimą Varšuvoje. Jie, žinoma, to nepadarė, tačiau niekada negali žinoti, ką jie planuoja. Praėjusią savaitę jie pradėjo teisinį persekiojimą tų lietuvių, kurie po nepriklausomybės paskelbimo atsisakė tarnauti sovietų armijoje.

Apklausos rodo, kad žmonės Estijoje palaiko Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau, jei paklausite jų, ar jie nori prisijungti prie Rusijos, jie tikrai ištars „ne“.

Mūsų atveju buvo sulaikytas lygiavertis FTB darbuotojui pareigūnas, aiškinęsis kontrabandinių cigarečių įvežimo tinklus. Tuomet jie kirto mūsų sieną, pagrobė mūsų pareigūną tiesiai iš susitikimo su kontrabandininku ir šiuo metu jį laiko kalėjime Rusijoje.

– Tai nutiko iškart po to, kai JAV prezidentas Barrackas Obama apsilankė Estijoje. Manote tai buvo signalas estams?

– Mes to nežinome. Vis dėlto organizuotas nuskalstamumas ir Rusijos specialiosios tarnybos – tai labai susiję dalykai.

– Ar jaučiate, kad JAV ir Vakarai padarė pakankamai gindami jūsų šalį?

– Velso susitikimo rezultatas yra labai geras.

– 4000 rotuojamų karių?

– Taip. Ir oro pajėgų mokymo bazė, kuri įkurta mūsų oro erdvei saugoti. Taip pat ir sausumos pajėgos.

– Ar manote, kad V.Putinas gali išmintingai pasinaudoti Estijos rusais ir be karių įvedimo užimti Estijos dalį? O gal manote, kad įmanoma, jog Rusija bandys užgrobti Baltijos šalis jėga?

Didelis skirtumas yra tas, kad Ukraina nėra NATO, o mes esame. Mums galioja penktasis NATO sutarties straipsnis. Jei jis neveiks, NATO neliks.

– Viskas dabar taip nauja, kad sunku net spėlioti. Nemanau, kad įmanomas konvencinių pajėgų siuntimas kertant mūsų valstybės sieną. Jie naudojo „žalius žmogeliukus“ iki tol, kol ukrainiečiai jų nesudaužė. Tik tada, kai „žalių žmogeliukų“ buvo negana, įvedė konvencines pajėgas.

Didelis skirtumas yra tas, kad Ukraina nėra NATO, o mes esame. Mums galioja penktasis NATO sutarties straipsnis. Jei jis neveiks, NATO neliks. Niekas NATO nebetikės.

– Ar manote, kad įstodami į NATO kirtote Rubikoną?

– Mes esame gerojoje Rubikono pusėje. Yra didelis skirtumas tarp NATO šalių ir ne NATO šalių. Kodėl NATO negina Ukrainos? Nes Ukraina nėra jos narė. O mes esame. Klausimas ne tas, ar mes tikime penktuoju straipsniu. Klausimas, ar V.Putinas juo tiki.

– Ar JAV ir Europa tikrai reaguotų?

– Manau, kad taip. B.Obama aiškiai pasakė, kad Talinas, Ryga ir Vilnius yra ne mažiau saugūs nei Paryžius, Berlynas ir Londonas.

– Jūs kalbėjote apie NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą ir apie tai, kad jis turėtų būti pakeistas dėl apsikeitusios saugumo aplinkos.

Klausimas ne tas, ar mes tikime penktuoju straipsniu. Klausimas, ar V.Putinas juo tiki.

– Problema ta, kad ši sutartis buvo pasirašyta 1997 m., kai Rusijos prezidentas buvo Borisas Jelcinas.

Tai buvo lyg taika, meilė ir Woodstockas, tačiau dabar mes esame Altamonte. Manau, niekas nesiginčys, kad 1997 m. ir šių dienų saugumo aplinka nepalyginima, todėl, mano galva, turime peržiūrėti ir iliuzinę partnerystę, kuri egzistuoja tarp NATO ir Rusijos.

– Ar jūs jaučiame Amerikos lyderystės trūkumą?

– Jungtinės Valstijos neketina siųsti savo karių į šalį, kuri nėra NATO narė, ir rizikuoti karu su Rusija. JAV nedvejotų, jei tai būtų NATO šalis, nes tai daryti yra įsipareigojusi. Tačiau Ukrainai jokia sutartis jokių JAV įsipareigojimų nenumato.

Kai mes tapome nepriklausomi, padarėme viską, kad Estija taptų ES ir NATO narė. Ačiū Dievui, padarėme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min