Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estijos prezidento rinkimuose – Rusijos šešėlis

Kandidatai į Estijos prezidento postą
„Scanpix“/„Reuters“ ir Wikimedia Commons nuotr. / Kandidatai į Estijos prezidento postą
Šaltinis: 15min
2
A A

Rugpjūčio 29 dieną, pirmadienį, 101 nario Estijos parlamentas susirinks į posėdį, kuriame bus renkamas naujasis šalies lyderis, rašo politico.eu. Šiuos rinkimuose vienu svarbiausių klausimų ir vėl bus Rusijos įtaka.

Simbolinį statusą turėjęs Estijos prezidento postas pavirto įtakinga pozicija Toomo Hendriko Ilveso dėka. Šis 62 metų politikas Ukraino karo fone iškilo kaip vienas aršiausių Kremliaus kritikų, kurio argumentai pasiekdavo ir Europos Sąjungos bei NATO lyderių ausis.

Nepanašu, kad T.H.Ilveso įpėdinio rinkimai vyks taip sklandžiai. Nei vienas iš trijų kandidatų neturės dviejų trečdalių daugumos palaikymo, tad rugsėjo mėnesį tikriausiai bus šaukiamas 335 parlamento narių ir savivaldos lyderių susirinkimas, kurio metu dar kartą bus renkamas šalies lyderis.

Išsigynė draugystės su V.Putino partija

Favoritu šiuose rinkimuose laikomas Europos Komisijoje transporto komisaro pareigas užėmęs Siimas Kallas. Buvęs ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir finansų ministras turi sukaupęs didelę patirtį. Iššūkį jam turėtų mesti prorusiškos partijos atstovė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siimas Kallasas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siimas Kallasas

Estijos Centro partija ilgą laiką gynė glaudesnių ryšių su Maskva būtinybę, tačiau dabartinė jos kandidatė į prezidento postą Mailis Reps tikino, kad ji „nėra Rusijos bičiulė“.

2004 metais ši partija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, kur pasižadėjo saugoti „kaimyniškus ir draugiškus santykius“ bei gilinti dvišalį bendradarbiavimą.

Centro partijos lyderis ir ilgametis Talino meras Edgaras Savisaaras – vienas populiariausių politikų rusakalbių tarpe. Tuo pat metu Estijos vidaus žvalgyba skelbia apie netiesioginę Rusijos įtaką E.Savisaarui.

„Idėja, kad turėtume pakeisti savo santykius su Rusija, paversti juos draugiškesniais, gyva“, – perspėjo T.H.Ilveso atstovaujamų socialdemokratų partijos vadovas Andresas Anveltas.

Ketvirtadalis iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra rusų kilmės. Didžioji dauguma atsikraustę į šalį sovietų okupacijos metu. Tai, kad šie žmonės žiūri Kremliaus televizijos laidas, palaiko Maskvos politiką ir saugo rusiškus pasus, kelia nerimą Estijos valdžiai. Šį nerimą 2014 metais dar labiau sustiprino Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.

Maskva aneksiją aiškino siekiu apginti vietos rusus. Tai dar labiau neramina Estiją, kurios pasienyje gyvena nemaža dalis būtent tokių „Kremliaus ginamųjų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas

Nugalėjo buvusį lyderį

Metų pradžioje M.Reps nugalėjo sveikatos bėdų ir problemų su teisėsauga susilpnintą E.Savisaarą. Esminis jos pažadas – „ištraukti partiją iš izoliacijos“.

Kandidatė į Estijos prezidento postą pati pasirašė bendradarbiavimo su V.Putino partija sutartį, tačiau dabar ginasi, kad jos poziciją pakeitė „geopolitinės situacijos kaita“.

„Aš tikrai nesu Rusijos bičiulė“, – gynėsi M.Reps, žurnalistams primindama, kad ji inicijavo net kelis debatus Europos Taryboje dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje.

Tiesa, čia pat M.Reps pridūrė: „Estijos saugumas bus geresnis, jei išsaugosime gerus santykius su kaimynais“.

M.Reps partijos kolegė, parlamentinės Centro partijos frakcijos lyderė Kadri Simson skundėsi, kad oponentai iš provakarietiškos Reformų partijos gąsdina rinkėjus, traukdami „Rusijos kortą“.

„Faktas, kad mes turime rusakalbių, kurie dabar yra Estijos piliečiai, mažumą. Blogiausia politika būtų juos ignoruoti“, – aiškino K.Simson, pabrėždama, kad jos partija šiuose rinkimuose akcentuos vidaus politikos problemas ir ekonomiką.

„Svarbu, kad kitam prezidentui rūpėtų vidaus klausimai“, – pabrėžė K.Simson, netiesiogiai sukritikuodama užsienio politikoje lyderiavusį T.H.Ilvesą.

Estijos Centro partijos nuotr./Mailis Reps
Estijos Centro partijos nuotr./Mailis Reps

Bijo Reformų partijos dominavimo

Centro partija ir M.Reps išaugintų savo galimybes kautis dėl šalies vadovo posto, jei rugpjūčio 29 dieną parlamente nebus dviejų trečdalių balsų daugumos. 335 asmenų kolegijoje būtų įtraukti ir savivaldos atstovai, regionų politikai, palankūs draugystę su Rusija siūlančiai politinei jėgai.

Daugelis mažesnių regionų politikų vis dar prisimena Reformų partijos bandymą sumažinti jų įtaką ir nežada atsisakyti keršto. Centro partijos kandidatė jau taikosi į šių rinkimų kolegijos atstovų ambicijas.

„Situacija yra atvira. Po pirmojo turo turbūt prasidės pokalbiai, derybos, viskas suintensyvės“, – prognozavo Reformų partijos atstovas, Estijos ekonomikos reikalų ministras Kristenas Michalas.

„Galimybės susitarti pirmajame rate yra labai ribotos“, – teigė buvęs Estijos užsienio reikalų ministras, Reformų partijos narys Urmas Paetas, pabrėždamas, kad Centro partija darys viską, kad perkeltų rinkimus į antrąjį turą, kuriame galės balsuoti ir regionų atstovai.

K.Michalas pastebėjo, kad daugeliui rinkėjo teisę turinčių atstovų gali pasirodyti nepatraukli idėja, kad Reformų partija, skyrusi ministrą pirmininką Taavį Roivą, Europos Komisijos viceprezidentą Andrusą Ansipą, dar gviešis ir šalies prezidento posto.

„Mes tikriausiai neturime, ne teisine, o moraline prasme, teisės reikalauti prezidento posto“, – pažymėjo jis.

Trečiasis kandidatas – Estijos politikos elite menkai žinomas konstitucinės teisės specialistas Allaras Joksas, kuris taip pat tikisi gausesnės paramos antrajame rate.

A.Joksas bando užimti „aukso vidurio“ poziciją santykių su Rusija klausimu ir suderinti skirtingas Reformų ir Centro partijų pozicijas.

„Turėtume turėti kuo geresnius santykius su kaimynais, bet neturėtume pamiršti, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme ar Gruzijoje“, – teigė A.Joksas žurnalistams.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min