Statistika rodo, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos Ukrainoje užfiksuotas vienas lėčiausių žengimo į priekį rodiklių nuo 2023 m., praėjus metams po jų invazijos pradžios.
Rusija penktaisiais plataus masto karo metais praranda daugiau žmonių, nei jų sulaukia, o visuotinė mobilizacija Rusijoje būtų itin nepopuliari ir galimai pakenktų šalies stabilumui, vardijo Estijos žvalgybos vadas.
Su sunkia padėtimi Kremlius susiduria ne tik mūšio lauke, bet ir finansų sektoriuje. K.Rosinas pažymėjo, kad pagrindinė prastos Rusijos finansinės padėties priežastis yra sankcijos finansų sektoriui, kurios yra „labai, labai žalingos“, bei baudžiamosios priemonės Rusijos naftos eksportui, taip pat smarkiai ribojančios agresorės pajamas.
Pats V.Putinas ne kartą tikino, kad vyriausybės priemonės ekonomikai skatinti pradeda duoti teigiamų rezultatų. Be to, jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos kovos toliau, kol pasieks visus savo tikslus.
„Visi šie veiksniai kartu sudaro situaciją, kuomet kai kurie žmonės Rusijoje, ypač aukščiausiu lygmeniu, supranta, kad turi didelę problemą. Sunku pasakyti, ką apie tai galvoja Putinas, bet manau, kad visi šie veiksniai pradeda daryti įtaką jo sprendimams“, – įvertino Estijos žvalgybos tarnybos vadovas.
„Manau, dabar jiems tenka labai sunkūs sprendimai. Sunku nuspėti, ką jie nuspręs esant dabartinei situacijai“, – pridūrė jis.
„Nuo Arkties iki Juodosios jūros“
K.Rosinas paragino Europą nedvejoti: „Taigi mano žinia yra tokia: tęskime (sankcijas). Dabar ne laikas dvejoti, tiesiog tęskime“.
Kitos Europos žvalgybos tarnybos vadovas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad „akivaizdu, jog spaudimas Rusijai didėja, tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad tai keičia Maskvos apskaičiavimą kare“.
„Man labai sunku įsivaizduoti, kad jie (Rusija) atsisakys savo tikslo užimti visą Donbasą... ir Rusija niekur neskuba“, – pažymėjo šaltinis.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad neatrodo, jog Rusija siektų sušvelninti savo tikslus kare ar kad horizonte yra koks nors didelis proveržis. Jo vertinimu, Rusijos visuomenė yra atspari.
„Tai tik noras, kad dabar Rusijos vadovybė kažkokiu būdu silpnėtų arba Putinas kažkokiu būdu susidurtų su iššūkiais (viduje) ...“, – atkreipė dėmesį jis.
K.Rosino vertinimu, Rusija neatsisakys savo tikslo užkariauti Ukrainą, kol V.Putinas bus valdžioje, ir išlaikys reikšmingą karinį susitelkimą prie Ukrainos sienų net ir pasibaigus konfliktui.
Be to, pasak jo, pasibaigus karo veiksmams, Maskva sieks išplėsti savo karinį buvimą palei sieną su NATO ir sieks karinio dominavimo „nuo Arkties iki Juodosios jūros“.
„Rusijos pusės kariniai siekiai yra labai, labai dideli“, – pabrėžė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas, prognozuodamas, kad Maskva ir toliau vykdys diversijas Vakarų šalyse, nepaisydama pavojaus civilių gyvybėms.
-
Rusija meluoja: esą vykdomas tyrimas dėl Volodymyro Zelenskio žmonos
-
Ukraina sukūrė savo pirmąją valdomą aviacinę bombą: pamatykite, kaip atrodo
-
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje sužeista daugiau nei 30 žmonių
-
Baltarusija paskelbė apie bendrų branduolinių pratybų su Rusija pradžią
-
„Politico“: Europos deryboms su Putinu – keli pagrindiniai kandidatai
Rusija nuosekliai neigia bet kokį dalyvavimą diversinių aktų planavime ar išpuoliuose ir atmeta tokius kaltinimus kaip Vakarų bauginimus.
„Rusija laiko tai (tokius išpuolius) kažkuo, kas nesukelia didelio karo“, – pastebėjo K.Rosinas.
