Europos Sąjunga toliau svarsto galimus kandidatus į derybininko su Rusija poziciją, tačiau kol kas vieningai dėl vieno kandidato nesutarta.
Tarp galimų tarpininkų „Politico" mini buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Suomijos prezidentą Alexanderą Stubbą ir buvusį Italijos ministrą pirmininką Mario Draghį.
Angela Merkel
Pasak straipsnio, A.Merkel kandidatūra turi potencialą dėl jos ryšių su Kremliaus šeimininku V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau kai kurie Europos politikai atkreipė dėmesį, kad ankstesnės jos tarpininkavimo pastangos buvo nesėkmingos.
Alexanderas Stubbas
Pažymima, kad tokiu vaidmeniu anksčiau yra išreiškęs susidomėjimą ir A.Stubbas. Apie derybas su Rusija Suomijos vadovas praeitą savaitę užsiminė ir išskirtiniame interviu portalui 15min.
„Mes nebegrįšime prie normalių santykių su Rusija. Mes visi tai puikiai suprantame. Suomija tapo NATO nare todėl, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Tad prie įprastinio bendravimo negrįšime. Turime savęs paklausti: jei europiečiai kalbėtųsi su Rusija, ar tai būtų naudinga Ukrainai? Ir jei ukrainiečiai sako: „taip, prašome tai daryti“, ar tai duotų rezultatų? Aš nesu naivus, esu realistas. Tikriausiai ne. Bet ar tai kažkam pakenktų? Aš taip nemanau“, – dėstė prezidentas.
Pasak jo, niekas Europoje neturėtų veikti vienas.
„Neturėtume turėti vieno lyderio, kuris tiesiog paskambina. Visa tai turėtų būti koordinuojama, aptariama, remiama ir taip toliau. Tai nėra lengvas klausimas. Mes nežinome, kada tai įvyks, bet tam tikru etapu tai įvyks. Nes realybė yra tokia, kad Suomija ir toliau turės sieną su Rusija, o jūs ir toliau turėsite sieną su Baltarusija ir Kaliningradu“, – dėstė A.Stubbas.
Tačiau, kaip pažymi „Politico“, jei A.Stubbas būtų paskirtas Europos derybininku, tikėtina, kad dėl Suomijos narystės NATO jis būtų nelabai priimtinas atstovas Maskvai.
Mario Draghi
Buvęs Italijos premjeras M.Draghi Europoje laikomas neutralesne figūra, tačiau jis viešai neišreiškė noro dalyvauti derybose.
Kaja Kallas
Kaip bebūtų, „Politico“ akivaizdžia kandidate šiam vaidmeniui užimti laiko Europos Sąjungos užsienio politikos vadovę Kaja Kallas. Bendrijos diplomatijos vadovė ilgą laiką priešinosi tiesioginėms deryboms su Rusija, tačiau neseniai atvėrė duris pasiuntinio paskyrimui, sakydama, kad užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars mėnesio pabaigoje.
„Manau, kad sugebėsiu atpažinti spąstus, kuriuos spendžia Rusija“, – praėjusią savaitę galimą savo kaip tarpininkės vaidmenį įvertino K.Kallas.
Tačiau trys Europos Sąjungos diplomatai įspėjo, kad dėl griežtos antirusiškos K.Kallas pozicijos prieš Kremliaus vadovą V.Putiną buvusiai Estijos premjerei greičiausiai bus pasakytas „ne“.
„Deja, ji pati save išbraukė iš kandidatų į šį postą sąrašo“, – pastebėjo vienas iš šaltinių.
Problema – ne Putinas ar Zelenskis
Asmenys, gerai susipažinę su Kyjivo pozicija, išreiškė vertinimą, kad pasiuntinys turėtų turėti tvirtą Europos Sąjungos paramą, tačiau greičiausiai neturėtų jai priklausyti, nes V.Putinas nejaučia jokio pasitikėjimo Bendrija.
„Politico“ svarsto, kad tokiu atveju derybininku galėtų tapti Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, turintis didelę patirtį Artimųjų Rytų klausimais, arba net Indijos užsienio reikalų ministras dr.Subrahmanyamas Jaishankaras, kuris palaiko ryšius su abiem pusėmis.
„Išvada: didžiausia kliūtis derybininko pasirinkimui yra ne Putinas ar Zelenskis, o europiečių nesugebėjimas susitarti tarpusavyje“, – daro išvadą „Politico“.
Anksčiau Ukraina ir Vokietija išreiškė griežtą prieštaravimą galimybei į derybas įtraukti buvusį Vokietijos kanclerį G.Schroederį, kurį pasiūlė V.Putinas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kalbėdamas su „Politico“ gegužės pradžioje, pajuokavo, kad, jei būtų V.Putino valia, jis tiesiog galėtų į Europos derybininko postą paskirti Rusijai palankius aktorius Steveną Seagalą arba Gerardą Depardieu.
Tačiau, kaip bebūtų, tiek Kyjivas, tiek Maskva sutinka, kad Europai turi atstovauti vienas asmuo, o ne komitetas.
ES užsienio politikos vadovė K.Kallas taip pat nepritarė G.Schroederio kandidatūrai, sakydama, kad jis yra „gerai žinomas Rusijos bendrovių lobistas“.
-
„Laikas pokalbiui su Rusija“: Suomijos vadovas paragino pradėti derybas su Kremliumi
-
Zelenskiui gana: tokie Ukrainos veiksmai prieš JAV dar prieš metus buvo neįsivaizduojami
-
Kiek Ukrainai kainuoja viena karo diena: Kyjivas pažėrė skaičius
-
Putinas ir Zelenskis sutaria bent vienu klausimu: JAV susimovė
-
Linas Linkevičius. Kortos dalijamos iš naujo: dabar tai daro Ukraina
Vokietijos spaudoje, be kitų galimų scenarijų, minimas G.Schroederio ir dabartinio Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio pora.
Šios idėjos šalininkai pabrėžia F.W.Steinmeierio diplomatinę patirtį ir jo dalyvavimą derybose dėl Donbaso. Pasibaigus antrajai prezidento kadencijai 2027 m. pradžioje, jis teoriškai galėtų tapti Europos Sąjungos tarpininku.
