Sekmadienį Šveicarijoje susitikę Ukrainos, JAV ir Europos pareigūnai rengė, jų teigimu, atnaujintą plano projektą, Kyjivui pareiškus kritiką dėl Vašingtono pateikto 28 punktų pasiūlymo kaip faktinės kapituliacijos.
Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime Angoloje, kurį visiškai užgožė skubios derybos dėl JAV plano, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareiškė, kad Rusija turi dalyvauti bet kokiose derybose.
„Kitas žingsnis turi būti tas, kad Rusija turi sėsti prie derybų stalo“, – teigė F. Merzas.
„Ir jei tai bus įmanoma, tuomet visos pastangos bus pasiteisinusios“, – sakė jis, kalbėdamas tarptautinio viršūnių susitikimo Angoloje kuluaruose.
Nauja Ženevoje parengto projekto versija nebuvo paskelbta, tačiau visos šalys sutarė, kad bet koks susitarimas turi „visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) iš pradžių suteikė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui laiko iki ketvirtadienio pateikti atsakymą dėl plano, pagal kurį Ukraina atsisakytų kai kurių savo kontroliuojamų teritorijų, apribotų savo kariuomenės dydį ir atsisakytų narystės NATO.
F. Merzas išsakė abejonių dėl D. Trumpo nustatyto termino, sakydamas, kad diskusijos bus „užtruksiantis ir ilgalaikis procesas“
„Nesitikiu, kad šią savaitę pavyks pasiekti proveržį“, – teigė jis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prakalbo apie diskusijų jautrumą, teigdamas, kad „šis klausimas yra subtilus, nes niekas nenori nuvilti amerikiečių ir prezidento Trumpo“.
Praėjusią savaitę tvirtinęs, kad Ukraina rizikuotų prarasti arba savo orumą, arba Vašingtoną kaip sąjungininką, V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis dabar išgyvena „kritinį momentą“.
„Norint pasiekti tikrą taiką, reikia tik daugiau. Žinoma, mes visi toliau dirbame su partneriais, ypač Jungtinėmis Valstijomis, ir ieškome kompromisų, kurie mus sustiprintų, o ne susilpnintų“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad pirminis JAV plano variantas galėtų būti susitarimo pagrindas. Jo šalies invazija nusiaubė Rytų Ukrainą, privertė milijonus žmonių palikti savo namus, nuniokojo miestus ir miestelius ir nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių per didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kol vyko derybos, karas tęsėsi. Rusija, pastaraisiais mėnesiais paleidusi rekordiškai daug raketų ir dronų, pirmadienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos pietuose. Vėlai sekmadienį per Rusijos dronų smūgį Ukrainos Charkivo mieste žuvo keturi žmonės ir buvo padaryta daug žalos, pranešė pareigūnai.
„Naujas impulsas“
V. Zelenskis sakė, kad teritorijos klausimas tebėra tarp pagrindinių derybų problemų.
„Putinas nori teisinio pripažinimo tam, ką jis pavogė“, – teigė Ukrainos lyderis.
ES vadovai sveikino pažangą siekiant susitarimo, tačiau taip pat sakė, kad liko neišspręstų klausimų.
„Taikos derybos gavo naują impulsą“, – teigė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) Angoloje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
„Nors dar yra ką nuveikti, dabar turime tvirtą pagrindą žengti į priekį“, – pridūrė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Praėjusią savaitę V. Putinas pritarė pirmajai JAV plano versijai, o Vašingtonas sulaukė kaltinimų, kad Maskva padėjo jį parengti.
Pirmadienį per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) Rusijos vadovas pakartojo savo nuomonę, kad pirminis JAV planas galėtų „tapti galutinio taikos susitarimo pagrindu“.
Kremlius teigė, kad nebuvo informuotas apie derybų Ženevoje rezultatus, tačiau žino, kad JAV planas buvo pakoreguotas.
V. Putino atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad kol kas Rusijos ir JAV derybos šią savaitę neplanuojamos.
D. Trumpo optimizmas
D. Trumpas išreiškė viltį, kad galbūt pavyks pasiekti proveržį.
„Netikėkite, kol nepamatysite, bet gali būti, kad vyksta kažkas gero“, – socialiniuose tinkluose sakė D. Trumpas.
Ženevoje sekmadienį ukrainiečių delegacija teigė, kad „dabartinėje dokumento versijoje, nors ji dar tik baigiama tvirtinti, jau atsispindi dauguma Ukrainos pagrindinių prioritetų“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) teigė, kad derybose padaryta didžiulė pažanga.
„Nuoširdžiai tikiu, kad mums pavyks“, – sakė jis, pridurdamas, kad „akivaizdu, kad rusai gauna balsavimo teisę“.
Maskva užėmė ir okupavo didžiulius plotus Pietų ir Rytų Ukrainoje, ir teigia aneksavusi penkis Ukrainos regionus, įskaitant 2014 metais užgrobtą Krymą.
Kremlius siekia, kad būtų pripažintos jo užimtos teritorijos, ir nori, kad Kyjivas pasitrauktų iš ukrainiečių tebekontroliuojamos Donecko srities dalies; šie reikalavimai Ukrainai atrodo nepriimtini.
