Giedrius Sudikas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigė, kad „šio finansinio laikotarpio partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nėra numatytas teisinis pagrindas sumažinti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas tuo atveju, jei valstybė narė atsisako laikytis privalomų kvotų“.
„Norinti įvesti tokią sąlygą, reikėtų persvarstyti daugiametę (2014-2020 metų) finansinę programą. Tokia sąlyga šiuo metu nesvarstoma“, - BNS informavo G.Sudikas, vadovaujantis Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriui.
Apie galimybę mažinti ES paramą šalims, kurios nesutinka su privalomomis kvotomis, antradienį užsiminė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.
„Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – ministras Thomas de Maiziere'as sakė televizijai ZDF.
Anot Vokietijos ministro, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų“.
„Su kuo aš sutinku“, - pridūrė T.de Maiziere'as. G.Sudikas tikino, kad Europos Komisijos vadovas buvo pacituotas neteisingai. „Europos Komisijos pirmininkas niekada to nesakė“, - BNS sakė G.Sudikas.
Lietuva pritaria Briuselio pasiūlymui paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Vengrijos, Italijos ir Graikijos, tačiau, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, nesutinka, kad būtų nustatytas nuolatinis privalomas migrantų kvotų mechanizmas.
Berlynas gėdina
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis antradienį pareiškė, kad „Europa užtraukė sau gėdą“, kai Europos Sąjungos ministrams nepavyko pasiekti susitarimo dėl kvotų plano pabėgėlių naštai pasidalyti.
„Vakar Europa vėl užtraukė sau gėdą“, - sakė vicekancleris kitą dieną po to, kai Bedrijos ministrams nepavyko vienbalsiai sutarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo.
