2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) gynybos ir šios srities finansavimo prioritetų gaires — vadinamąją baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“, kuri yra kiek anksčiau pristatyto ambicingo Europos gynybos plano ReArm Europe dalis. Taip pat pristatytas gynybos dokumentų rinkinys, kuriuo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai siekiant paskatinti investicijas į gynybos pajėgumus. Planas ReArm Europe ir baltoji knyga, kurios angliškas pavadinimas White Paper for European Defence – Readiness 2030, aprėpia politinę, finansinę ir karinę temas. Šioje Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus analitinėje apžvalgoje nagrinėjami nauji ES ir Ukrainos gynybos politikos aspektai.
Planas Readiness 2030 parengtas skubiai reaguojant į kintančią geopolitinę situaciją. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, Europos gynyba pasikliaujant vien savo pajėgomis iš nepageidautinos galimybės ėmė virsti nemalonia tikrove. Paramos Ukrainai našta irgi vis labiau gula ant Senojo žemyno pečių. Bruegel skaičiavimais, norėdama padengti Jungtinių Valstijų dalį remiant Ukrainą, ES turėtų papildomai išleisti maždaug 0,12 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Readiness 2030 išskirtinumas yra tai, kad Ukraina traktuojama kaip ES gynybos priešakinė linija. Teigiama, kad Ukraina nusipelno nuolatinės karinės paramos. Klojamas kelias šios šalies įjungimui į ES karinio tiekimo sistemą, atveriant ją Ukrainos gynybos pramonės įmonėms.
Ukrainos ginklų pramonė
Tiek plane Readiness 2030, tiek ekspertų siūlyme dėl Europos gynybos mechanizmo (angl. European Defence Mechanism) Ukraina laikoma Europos gynybos ir perginklavimo veiksniu. Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra didžiausia Europoje, įgyjanti vis daugiau patirties mūšio lauke. Nuo invazijos pradžios 2022-iais ukrainiečiai plėtoja savo karo pramonės potencialą, kuris ir iki tol buvo nemenkas.
1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Ukraina paveldėjo apie 30 proc. sovietinės ginklų pramonės, įskaitant gamybos pajėgumus ir mokslinių tyrimų įstaigas. Šį palikimą sudarė apie 700 įmonių, kuriose dirbo per 1 mln. darbuotojų. Tai buvo pajėgiausia nepriklausomybę ką tik gavusios šalies gamybos sektoriaus dalis. Ukraina gamino raketas, transportinius lėktuvus, tankus, laivus ir jūrų bei aviacinius variklius, tačiau negalėjo apsirūpinti visais jai reikalingais ginklais. Iki 1991-ųjų šalies ginklų pramonė buvo integruota į visas sovietines respublikas apimančią sistemą, o didžiosios dalies ginklų galutinis gamybos ar surinkimo etapas vykdavo Rusijoje. Dėl pakitusios karinės ir politinės aplinkos ginklų pramonė tapo mažiau svarbi, tačiau išlaikė tam tikrą ekonominį gyvybingumą ir technologinius pajėgumus. Konkurencingos kainos ir produkcijos kokybė leido nepriklausomai Ukrainai užsitikrinti naujas eksporto rinkas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, beveik du dešimtmečius po 1993 m. Ukraina patekdavo tarp 15 didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų.
Po Rusijos invazijos į Krymą ir Donbaso regioną 2014-iais Ukrainos Vyriausybė ėmė palaipsniui didinti karines išlaidas. Nors didžioji dalis karinių pirkimų biudžeto teko ginklų importui, vidaus užsakymų padidėjimas paskatino ir pačios Ukrainos ginklų pramonės plėtrą.
Grafikas „Rusijos ir Ukrainos karinių išlaidų dinamika 2010–2024 metų laikotarpiu, mlrd. JAV dolerių (to meto kursu)“ © (duomenys) SIPRI, 2024 m. © (grafika) Nacionalinė biblioteka, 2025 m.
Rusijos karinės išlaidos 2024 m. pasiekė maždaug 149 mlrd. JAV dolerių – 38 proc. daugiau nei 2023 m. ir dvigubai daugiau nei 2015 m. Tai sudarė 7,1 proc. Rusijos BVP ir 19 proc. visų šios šalies Vyriausybės išlaidų. Bendros Ukrainos karinės išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė 64,7 mlrd. JAV dolerių, tai atitinka 43 proc. Rusijos išlaidų. 2024 m. Ukrainą, kurios karinės išlaidos sudarė 34 proc. BVP, slėgė didžiausia karinė našta pasaulyje.
Tik 2020-iais, spaudžiant pilietinei visuomenei ir užsienio vyriausybėms, taip pat atsiradus daugiau politinės valios, Ukrainoje imtasi reformuoti ginklų pramonę siekiant išgyvendinti plačiai paplitusią korupciją ir neūkiškumą. Įsteigta Strateginių pramonės šakų ministerija, įvestos skaidresnės ginklų pirkimo procedūros, pertvarkytos valstybės institucijų ir valstybinių ginklų pramonės įmonių vadovybės. Atsirado privačių įmonių, dažnai lenkiančių valstybines konkurentes gamybos efektyvumu, inovacijomis ir prisitaikymu prie kariuomenės poreikių. 2015 m. privačiam sektoriui teko tik 25 proc. valstybės užsakymų. Iki 2020 m. ši dalis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 54 proc. Valstybės įmonės tais metais gavo 36 proc. užsakymų, likusius 10 proc. sudarė importas.
2022 m. prasidėjusi Rusijos invazija sutrikdė daugelio Ukrainos gamyklų darbą. Remiantis Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaita, kurioje buvo vertinama žala, patirta per pirmuosius dvejus karo metus, vien variklių gamintoja „Motor Sich“ ir orlaivius konstruojanti bendrovė „Antonov“ pranešė, kad nukentėjo jų turto už 601 mln. JAV dolerių.
Nuo plataus masto agresijos pradžios Ukraina daugiau nei 50 proc. biudžeto išlaidų skyrė kariuomenei, ir tai žymiai padidino vietinės ginklų pramonės finansavimą. Palyginti su 2021 m., iki 2023 m. Vyriausybės išlaidos ginklams bei dvigubos paskirties prekėms išaugo 20 kartų ir pasiekė 30,8 mlrd. JAV dolerių. 2024 m. šalyje veikė apie 500 ginklų gamybos įmonių, kuriuose dirbo beveik 300 tūkst. žmonių. Siekdama toliau skatinti savo ginklų pramonės plėtrą, Ukraina pritraukė Vakarų partnerių per specialias programas, skirtas šalies ginklų gamybai finansuoti. Užsibrėžusi tikslą savo ginklų pramonės plėtrai surinkti 10 mlrd. JAV dolerių, Ukraina iki 2024 m. iš 9 valstybių donorių pritraukė per 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ukrainos įtraukimas į Europos gynybos mechanizmą leistų sumažinti ginkluotės kainas, o tokiame susitarime dalyvaujančios šalys, atsižvelgiant į labai stiprią Ukrainos gynybos pramonės bazę, galėtų greitai įsigyti tokių priemonių kaip, pvz., kariniai dronai.
Vis dėlto, esant nenuspėjamai geopolitinei situacijai Ukraina turėtų mažinti priklausomybę nuo JAV ir ES bei susikurti tvarų ginklų pramonės sektorių, kuris galėtų patenkinti kiek įmanoma daugiau šalies karinių poreikių, nes artimiausiu metu šalis išliks labai priklausoma nuo užsienio karinės pagalbos.
Publikacija parengta remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitine apžvalga
Daugiau apžvalgų rasite Nacionalinės bibliotekos analitinių apžvalgų archyve
