„Didėjantis ekonominis spaudimas Rusijai yra lemiamas veiksnys, kad ji sutiktų su rimtomis derybomis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.
„Sankcijų silpninimas didina Rusijos išteklius vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Vašingtonas laikinai leido prekiauti jūroje esančia nafta iš Rusijos – vienos didžiausių pasaulio tiekėjų – taip bandydamas suvaldyti dėl karo Irane išaugusias kainas.
Tačiau toks žingsnis sulaukė Vakarų sąjungininkų pasipriešinimo. Jų teigimu, gautos pajamos gali būti panaudotos Rusijos invazijai Ukrainoje finansuoti.
„Vienašališkas JAV sprendimas atšaukti sankcijas kelia didelį nerimą, nes tai daro poveikį Europos saugumui“, – rašė A. Costa.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei Teherano atsakomieji veiksmai Persijos įlankos regione praktiškai sustabdė tranzitą per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, o tai sukėlė staigų pasaulinių naftos kainų kilimą.
Rusijai tai naudinga: aukštos kainos padeda Maskvai padengti didėjančią viešųjų finansų spragą.
Europos Komisijos (EK) atstovė Paula Pinho (Paula Pinju) penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad nuo karo Irane pradžios Maskva kasdien gauna po 150 mln. JAV dolerių (129,9 mln. eurų) papildomų pajamų iš naftos pardavimų.
„Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai“, – sakė P. Pinho, pavadindama Kremlių „tikriausiai didžiausiu šio konflikto naudos gavėju“.
Europos Sąjunga rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais, o eksportas vamzdynais per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją yra faktiškai blokuojamas nuo sausio.
