Leidinio teigimu, dabar ne metas prarasti ryžtą. Tai gali sužlugdyti pastangas priversti Maskvą sutikti su paliaubomis pagal dabartinę fronto liniją.
„Padėtis Ukrainai yra palankesnė nei bet kada pastaruoju metu, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio praėjusią savaitę priimto klaidingo sprendimo atleisti gynybos ministrą. Beveik kasdienės Kyjivo dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas leido Ukrainai perkelti karą į Rusijos teritoriją, išvengiant masinių civilių aukų, tačiau sukeliant degalų trūkumą ir staigų kainų augimą, kuris, apklausų duomenimis, mažina pasitikėjimą Vladimiru Putinu“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys pažymi, kad Ukrainos pranašumas naudojant dronus jaučiamas ir mūšio lauke, kur Rusijos puolimas stringa. Maskva patiria milžiniškus nuostolius – Vakarų pareigūnų vertinimu, apie 35 tūkst. žuvusių arba sužeistų karių per mėnesį – nors teritoriniai laimėjimai išlieka menki ir nėra proporcingi patirtiems nuostoliams.
Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms
Svarbu ir tai, kad Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams padaryta žala didina ekonominius kaštus, verčia Maskvą riboti naftos produktų eksportą ir smogia dar vienam svarbiam valstybės pajamų šaltiniui. Tai dar labiau sustiprina žalą, kurią Rusijos ekonomikai daro Vakarų sankcijos, nepaisant išlikusių spragų ir Maskvos bandymų jas apeiti.
Rusijos nafta ir toliau parduodama su nuolatine nuolaida, palyginti su pasaulinėmis rinkos kainomis. Tuo metu darbo jėgos trūkumas ir perėjimas prie karo ekonomikos skatina infliaciją, didina palūkanų normas, o bankų sektorius susiduria su augančiu blogų paskolų kiekiu.
Pažymima, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nerodo jokių atsitraukimo ženklų, todėl eskalacijos rizika išlieka.
„Tačiau Europos sostinėse stiprėjantis įsitikinimas, kad paliaubos gali tapti realesnės, kartu su vadinamuoju sankcijų nuovargiu pavojingai silpnina ryžtą priimti kitą sankcijų paketą. Graikija siekia apsaugoti savo laivybos sektorių nuo ES draudimo gabenti rusiškas suskystintas gamtines dujas į trečiąsias šalis. Vokietija ir Portugalija nori panaikinti draudimą pirkti rusišką žuvį, o Prancūzija ir Italija siūlo vizų draudimą taikyti tik tiems Rusijos veteranams, kurie kariavo Ukrainoje“, – rašo leidinys.
Kaip išspręsti problemą?
Leidinio nuomone, siekiant užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą būtina pašalinti prieštaravimus tarp ES valstybių.
Atėnai gali priminti, kad Prancūzija, Belgija ir Ispanija vis dar importuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas. Dėl to 2026 metų pirmąjį pusmetį importas iš Rusijos projekto „Jamal“ pasiekė rekordinį lygį ir buvo 18 proc. didesnis nei anksčiau.
Nors draudimas importuoti SGD pagal ilgalaikes sutartis įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., kai kurios valstybės, atrodo, iki tol stengiasi importuoti kuo daugiau, taip pratęsdamos Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos.
„Tačiau jei ES valstybių sostinės pradės taikyti išimtis savo interesams apsaugoti, sankcijų sistema gali pradėti byrėti. Tai savo ruožtu gali pasiųsti Maskvai signalą, kad Europos politinė kantrybė pasiekė ribą. Didėja pavojus, jog Rusijos prezidentas galiausiai nuspręs nebeieškoti kompromisų arba pasiduos pagundai dar labiau eskaluoti situaciją“, – teigiama publikacijoje.
Trečiadienį ES valstybių ambasadoriai surengs paskutinį bandymą pasiekti sutarimą dėl naujojo sankcijų paketo dar prieš vasaros atostogas. Atsižvelgdamos į nuo 2022 metų patirtus ekonominius kaštus dėl priemonių prieš Maskvą, daugelis sostinių tikisi išvengti papildomų sunkumų.
Vis dėlto leidinys pabrėžia, kad trumpalaikė nacionalinių interesų apsauga gali turėti didelę kainą – Rusija gali nuspręsti tęsti karą siekdama pergalės, o tai turėtų rimtų ilgalaikių pasekmių Europos saugumui ir gerovei.
