Kai kurie Europos pareigūnai baiminasi, kad nesutarimai dėl D.Trumpo administracijos vienpusio susitarimo projekto taps išbandymu dvišaliams Vašingtono santykiams su Londonu, Berlynu ir kitomis sostinėmis, pakenks transatlantiniam saugumui ir gali sužlugdyti birželio pabaigoje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Europiečiai visada buvo „silpnoje pozicijoje, kad galėtų pasipriešinti JAV“, mano Europos užsienio santykių tarybos JAV programos direktorius Jeremy Shapiro.
-
Prancūzija: į bet kokį taikos susitarimą privalu įtraukti Ukrainos teritorinį vientisumą
-
„The Wall Street Journal“: Paryžius ir Londonas pripažintų Ukrainos teritorijų okupaciją, bet su viena sąlyga
-
Peskovas: ruošiamasi Putino ir Trumpo susitikimui
-
Baltieji rūmai sako, kad Trumpo kantrybė senka, o Zelenskis neva juda klaidinga kryptimi
-
Rubio: JAV geriau supranta Rusijos poziciją dėl Ukrainos
„Dėl šios priežasties jie stengėsi to išvengti“, – pridūrė jis.
Europos viltys būti įtrauktai į JAV vadovaujamas derybas žlugo trečiadienį, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasitraukė iš suplanuoto aukščiausiojo lygio susitikimo Londone su Ukrainos ir Europos pareigūnais, o D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vietoje Londono pasirinko ketvirtąjį vizitą į Kremlių.
Pasak diskusijose dalyvavusių pareigūnų, prieš JAV pasiūlymą NATO pareigūnai siekė sušvelninti vidinius nesutarimus dėl Ukrainos, primygtinai reikalaudami, kad kasmetiniame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje daugiausia dėmesio būtų skiriama gynybos išlaidoms, o ne karui.
Tačiau Jungtinių Valstijų siūlomas susitarimas ir galimybė, kad JAV gali nutraukti derybas, apkaltinti dėl to Kyjivą ir normalizuoti santykius su Maskva, gali lemti NATO vadovų nesutarimus.
„Blogiausias scenarijus būtų, jei [JAV] nepavyktų pasiekti susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos, ir visa tai būtų primesta Ukrainai. Tuomet Europa turės rinktis [tarp Ukrainos ir JAV]“, – įvertino aukšto rango ES diplomatas.
D.Trumpo administracija pateikė Kyjivui susitarimo „imk arba palik“ metmenis, kurių sąlygos labai palankios Maskvai, įskaitant aneksuoto Krymo pusiasalio pripažinimą Rusijai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį dar kartą atsisakė pripažinti Rusijos suverenitetą bet kurioje nuo 2014 m. užgrobtoje teritorijoje. Tačiau Kyjivas pažymėjo esąs pasirengęs susitaikyti su de facto Rusijos kontrole mainais į Vakarų saugumo garantijas.
Trečiadienį D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskio poziciją, pavadindamas ją „labai žalinga“ jo taikos pastangoms ir „kurstančia“.
„Jis gali turėti Taiką arba, jis gali kovoti dar trejus metus, kol praras visą šalį“, – rašė JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“.
Vašingtono pasiūlymas pritarti Maskvos vykdomai Krymo kontrolei, pažeidžiantis sutartą NATO politiką, yra bene didžiausia nuolaida, kurią jis padarė Maskvai pastaraisiais mėnesiais, skubėdamas sudaryti susitarimą.
D.Trumpo administracija taip pat atmetė Ukrainos narystės NATO galimybę – tai yra ilgalaikis Rusijos prieštaravimas NATO įsipareigojimui kada nors ateityje įsileisti Kyjivą į Aljansą.
„Ukraina yra pasirengusi derėtis – bet ne pasiduoti“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko.
„Nebus jokio susitarimo, kuris suteiktų Rusijai tvirtesnį pagrindą, reikalingą jai persigrupuoti ir grįžti su didesniu smurtu“, – tvirtino ji.
Vakarų pareigūnai „Financial Times“ sakė, kad Europos sostinės nepritars jokiam JAV žingsniui pripažinti Krymą rusišku ar spausti Kyjivą su tuo sutikti, ir laikosi ilgalaikės pozicijos, kad nesutiks su niekuo, kas susiję su Ukrainos suverenitetu ir kam prieštarautų V.Zelenskis.
„Krymas yra Ukraina“, – antradienį Prancūzijos naujienų agentūrai AFP sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Pažymima, kad Krymo statusas gali sukelti didelę diplomatinę krizę NATO, kurios deklaruojama pozicija yra niekada nepripažinti Rusijos kontrolės pusiasalyje.
„Padėtis visai neatrodo gera“, – žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas.
Bet koks JAV žingsnis pripažinti Krymą Rusijos vardu arba reikalavimas, kad Europos sostinės sušvelnintų sankcijas Maskvai, „žlugdytų ES vienybę“.
