Straipsnyje teigiama, kad pasiūlymas oficialiai pripažinti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijos užgrobimą sukėlė Kyjivo ir Europos sąjungininkų susirūpinimą, tačiau Europa yra atvira tokiai galimybei.
„Pasak su derybomis susipažinusio asmens, britų ir prancūzų pareigūnai yra atviri scenarijui, pagal kurį Ukraina sutiktų prarasti kai kurių Rusijos užgrobtų teritorijų kontrolę mainais į saugumo garantijas ir ekonominę paramą“, – pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pirmenybę teiktų susitarimui, pagal kurį Rusijos užgrobtų teritorijų kontrolė Ukrainai būtų pripažįstama tik de facto, panašiai kaip pagal scenarijų, kuriuo baigėsi Korėjos karas, atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.
„The Wall Street Journal“ įvertino, kad faktas, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Donaldo Trumpo pasiūlytą „taikos planą“, kelia pavojų D.Trumpo pastangoms užbaigti karą Ukrainoje ir įneša netikrumo į Kyjivo ir Vašingtono santykių, kuriuos D.Trumpas padarė priklausomus nuo greito susitarimo, ateitį.
JAV pasiūlymas pripažinti Krymą pastatė V.Zelenskį į sudėtingą padėtį: Ukrainos visuomenė tebėra griežtai nusistačiusi prieš teritorines nuolaidas, o Ukrainos konstitucija jas aiškiai draudžia. Tačiau jei jis pernelyg tiesmukai atmes šią idėją, rizikuoja vėl prarasti Amerikos pagalbą.
Iki šiol visos diskusijos Ukrainoje vyko tik dėl faktinių teritorinių nuolaidų, tikintis, kad kada nors ateityje žemės bus grąžintos. Sutikimas su oficialiu Krymo atplėšimu bet kuriam Ukrainos politikui būtų politinė savižudybė.
Ukrainos pareigūnai plačiai smerkė šią idėją kaip tarptautinės teisės pažeidimą.
„Bandymai „iškeisti“ Krymą į paliaubas neatneštų tikros taikos, – mano Ukrainos parlamento narė, Krymo totorė, pusiasalio autochtonė, Tamila Taševa. – Vietoj to būtų sukurtas pavojingas precedentas – būtų atlyginta už agresiją, įteisinti karo nusikaltimai ir paskatinti kitus autoritarinius režimus elgtis panašiai.“
Ukrainiečių politikos analitikas Oleksijus Kovžunas mano, kad „Trumpo taikos procesas yra karšta bulvė“, nes „niekas nenori būti laikomas žmogumi, kuris nenori taikos“.
Pasak jo, V.Zelenskis negali sutikti su šiuo pasiūlymu nei teisiniu, nei politiniu požiūriu.
Teritorinis vientisumas
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė, kad Europos šalys mano, kad į bet kokį taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, turi būti įtrauktas proeuropietiškos šalies teritorinis vientisumas.
„Ukrainos teritorinis vientisumas ir europiniai siekiai europiečiams yra labai svarbūs reikalavimai“, – naujienų agentūrai AFP sakė prezidento Emmanuelio Macrono biuras, JAV viceprezidentui J.D.Vance'ui pareiškus, kad pagal Vašingtono planą abi pusės turės „atsisakyti dalies šiuo metu joms priklausančios teritorijos“.
JAV pateikė „taikos planą“ karui Ukrainoje užbaigti, kuriame numatyta, kad JAV pripažįsta Krymą Rusijos dalimi ir neformaliai pripažįsta Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, okupuotose po 2022 m. invazijos.
Pagal šį planą Rusija gauna apčiuopiamos naudos, tačiau sakinyje tik miglotai ir apibendrintai nurodoma, ką gaus Ukraina.
