Tiesiogiai
2008-10-18 06:58

Finansų krizė pakeitė mitybos įpročius

Ona Mackonytė
Pabrangęs maistas, kuras, elektra bei komunalinės paslaugos privertė ne vieną europietį susiveržti diržą.
Sriuba
Sriuba / Photos.com nuotr.

Žmonės ne tik atsisakė planuotų didelių pirkinių ar atostogų užsienyje. Daugelis pradėjo taupyti rūbų, namų apyvokos reikmenų ar net maisto sąskaita.

BBC atliktas tyrimas parodė, kad pusė žmonių Europoje kardinaliai pakeitė savo gyvenimo bei mitybos įpročius.

Maždaug 45 procentai žmonių, atėjusių į prekybos centrą, renkasi pigesnius maisto produktus. Apie 39 procentus apklaustųjų ėmė taupyti vandenį, dujas bei elektrą namuose.

Pasikeitė žmonių gyvenimas ne tik senajame žemyne. Amerikoje net 58 procentai apklaustųjų teigė, jog pakilusios kainos kaip reikiant pakoregavo jų gyvenimo įpročius bei pakeitė ligi tol įprastą gyvenimo būdą.

Ne tik pasaulį apėmusi globali krizė yra kalta dėl to, jog žmonės badauja, atsisveikina su namais bei brangiais daiktais ar mąsto apie savižudybes. Šalių politikai, kaip teigia patys žmonės, deda nepakankamai pastangų, kad padėtis pasitaisytų.

Bet labiausiai augančios kainos kirto per besivystančių šalių piliečių kišenes. Kas antras tokios valstybės žmogus buvo priverstas permąstyti savo pirkinių krepšelį ir pirkti pigesnius maisto produktus. Natūralu, jog pasikeitė ir tokių žmonių racionas.

Panamos, Filipinų ir Kenijos gyventojai tvirtina, kad ėmė maitintis gerokai prasčiau. Išsivysčiusių šalių padėtis geresnė, bet netrūksta „taupymo režimų“ ir ten.

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadalis žmonių ėmė valgyti blogiau ir pigiau, Australijoje taupančiųjų maisto sąskaita yra apie 27 procentus, Rusijoje neprivalgo kas penktas gyventojas.

Pačius britus šokiravo oficiali statistika, jog iš visų išsivysčiusių valstybių šios šalies žmonės labiausiai pajuto augančias kainas ir tiesiogine šio žodžio prasme susiveržė diržus.

Ne tik pasaulį apėmusi globali krizė yra kalta dėl to, jog žmonės badauja, atsisveikina su namais bei brangiais daiktais ar mąsto apie savižudybes. Šalių politikai, kaip teigia patys žmonės, deda nepakankamai pastangų, kad padėtis pasitaisytų.

Puikus to pavyzdys – Lietuva. Žiniasklaida mirga pranešimais apie „puotą maro metu“. Kol valstybė klimpsta į skolas, o žmonės atiduoda paskutinius marškinius, kad susimokėtų už kosmines komunalines paslaugas ir pavalgytų, valdžios vyrai kalba apie stabilią padėtį bei ketina didinti mokesčius.

Tokios šalys kaip Prancūzija, visai gali būti, sulauks net ir naujos revoliucijos, nes politikų veiksmais yra nepatenkinti 79 procentai gyventojų. Panaši padėtis ir Rusijoje – tiek pat žmonių mano, jog valstybė skęsta dėl politikų aplaidumo.

Tuo tarpu kinai yra visiškai patenkinti tiek savo šalies ekonomika, tiek politikų darbu. Anot žmonių, Kinijos valdžia puikiai tvarkosi su augančiomis maisto kainomis ir saugo piliečius nuo pasaulinės ekonominės krizės. 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą