„Sipri“ duomenimis, 2011 metais ginklų ir karinių paslaugų pardavimai sumažėjo 5 procentais, tai yra 307 mlrd. eurų. Šis pirmasis toks milžiniškas kritimas nuo Šaltojo karo pabaigos turi keletą priežasčių. Pirma, daugelis vyriausybių sumažino gynybai skirtus biudžetus. Manoma, kad balansas sumažėjo ir dėl kariuomenių patraukimų iš Afganistano ir Irako. Ginklų pirkimas ypač sumažėjo JAV ir Vakarų Europoje. Laikinos sankcijos apribojo ir Libijos galimybes įsigyti ginklų.
Gynybos pramonė sureagavo į pasikeitimus, bendrovės sumažėjo, ėmė specializuotis, ieškoti naujų rinkų, ypač, interneto saugumo srityje. Pastebima, kad Lotynų Amerika, Artimieji rytai ir Azija ginklų prekeiviams tebėra vilčių teikiančios rinkos.
Ilgalaikės tendencijos rodo, kad ginklų saugyklose gausėja. Tyrimo duomenimis, palyginus su 2002 metais ginklų pardavimai yra išaugę 51 proc. Pagrindinė auganti rinka – kibernetiniai ginklai. Nepaisant taupymo priemonių, kompiuterinių sistemų apsaugai nuo atakų buvo skiriama pakankamai lėšų. Tikslių duomenų šioje srityje neturima, nes dažnai civilinius ir karinius užsakymus sunku atskirti.
Didžiausias koncernas ir toliau išlieka JAV aeronautikos, gynybos, saugumo ir pažangių technologijų kompanija „Lockheed Martin“. 2011 metais jos pardavimai siekė 36,3 mlrd. dolerių. Po jos seka aeronautikos ir gynybos kompanija „Boeing“ – 31,8 mlrd. dolerių. Trečioje vietoje yra britų koncernas „BAE Systems of Britain“ – 29,2 mlrd. dolerių.
Stokholmo tyrėjai neslepia, kad tyrime liko viena didelė pilka dėmė – jame nėra Kinijos gynybos bendrovių duomenų. Taip nutiko, nes stinga patikimos informacijos.
