Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.
Kyjivo pažangą kelyje į narystę blokavo Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, tačiau jo pralaimėjimas šį mėnesį įvykusiuose rinkimuose suteikė vilčių, kad šalis galės pereiti prie kito žingsnio.
ES lyderiai iš esmės pritaria tam, kad Ukraina judėtų pirmyn šiuo keliu, atverdami pirmąją iš vadinamųjų derybų skyrių grupių.
Tačiau didelio noro pagreitinti Kyjivo stojimo procesą nematyti, todėl kai kas siūlo galimas laikinas lengvatas.
„Visiems aišku, kad skubus Ukrainos įstojimas į ES, žinoma, nėra įmanomas“, – sakė F. Merzas po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Kipre, kuriame dalyvavo Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Taip pat noriu sudaryti sąlygas glaudesnei integracijai į Europos institucijas, pavyzdžiui, dalyvaujant ES tarybų posėdžiuose be balsavimo teisės“, – pridūrė F. Merzas.
Prieš pat susitikimą Kipre V. Zelenskis, regis, nepalaikė planų vietoj visateisės narystės suteikti Kyjivui kokios nors formos mažesnį statusą.
Jis tvirtino, kad Kyjivui „nereikia simbolinės ES narystės“.
„Mes giname bendras europietiškas vertybes. Manau, kad nusipelnėme visateisės ES narystės“, – pareiškė V. Zelenskis žurnalistams.
Ukraina atkakliai siekia išlaikyti tempą siekdama prisijungti prie bloko ir bijo, kad bet kokie siūlomi laikini sprendimai privers ją metų metus likti pusiaukelėje.
Kyjivas narystę bloke laiko gyvybiškai svarbia savo atsigavimui ir saugumui ateityje, nes Jungtinės Valstijos iš esmės užtrenkė šaliai duris į NATO.
ES diplomatai teigia, kad dėl atviro V. Orbano priešinimosi Ukrainos narystei kiti lyderiai, kurie taip pat nenori priimti šios šalies į bloką, galėjo pasislėpti už jo nugaros.
Dabar, kai jis netrukus pasitrauks iš pareigų, diplomatai teigia, kad kiti gali išeiti iš šešėlio ir stabdyti Ukrainos narystės siekį.
Be Ukrainos, yra dar aštuonios šalys, kurios oficialiai pripažintos kandidatėmis įstoti į ES. Juodkalnija ir Albanija, kurios, kaip plačiai manoma, yra arčiausiai narystės, jos siekia jau ilgiau nei dešimtmetį.
„Įspūdingi“ Kyjivo laimėjimai
ES aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) teigė, kad Kyjivo laimėjimai reformų srityje net karo metu yra „labai įspūdingi“.
Tačiau kruopščias derybas dėl narystės jis pavadino „ilgu ir labai sudėtingu procesu“.
„Negalime bandyti nustatyti dirbtinių terminų – pasakyti, kad tai įvyks per tris mėnesius ar per 10 metų“, – sakė jis.
„Turime labai sunkiai dirbti ir toliau labai sunkiai dirbti, kad tai įgyvendintume, ir kuo greičiau“, – pridūrė jis.
Šalia A. Costos stovėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad sprendimas priimti Ukrainą į ES galiausiai bus „politinis sprendimas“, kurį turės priimti ES lyderiai.
Tačiau ji pabrėžė, kad jei šalys, norinčios įstoti į ES, įgyvendins būtinas reformas, jos turėtų būti labiau priartintos prie narystės.
„Tai abipusis susitarimas, – sakė U. von der Leyen. – Jei jos įgyvendins reformas, jos turės tam tikrą teisę žengti toliau šiame procese.“
