Lenkijos analitinės grupės „Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka teigė, kad Maskva tapo gerokai pažeidžiamesnė bepiločių orlaivių atakoms, kurios nuo pavasario padažnėjo tiek savo dažniu, tiek efektyvumu.
„Jei dega Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – birželio 18 dieną pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai buvo padegta pagrindinė Maskvos naftos perdirbimo gamykla.
Maskvos pietrytinio priemiesčio Kotelnikų gyventoja Amalija prisiminė atakos naktį: „Sapnavau, kad mus bombarduoja. Paskui pabudau pusę keturių ryto ir supratau, kad tai ne sapnas.“
Ji teigė negavusi jokio valdžios perspėjimo. Panašių skundų pasirodė ir Maskvos srities gubernatoriaus „Telegram“ kanale. Chimkų gyventoja Olga rašė: „Girdime artėjantį droną, bėgame į koridorių, o tik po valandos mero „Telegram“ kanale pasirodo perspėjimas.“
Be to, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms dar labiau paaštrino degalų trūkumą ir sukėlė gyventojų pyktį dėl oficialių pareiškimų, kad tiekimas esą nesutriko.
„Kai kas sako, kad Rusijoje trūksta degalų. Visa tai – melas“, – ironiškai savo „Instagram“ vaizdo įraše kalbėjo Maskvos tinklaraštininkas Michailas Vitė. „Pažiūrėkite, pas mus buvo naftos lietus! Jos tiek daug, kad net nežinome, ką su ja daryti“, – pridūrė jis.
Gaisras naftos perdirbimo gamykloje persimetė ir į didžiausią Rusijos didmeninį turgų „Sadovod“, sunaikindamas parduotuvių eiles bei kelių mėnesių prekių atsargas. Prekybininkai nuostolius vertina milijonais rublių.
„Matėme, kaip tai, ką kūrėme, virto pelenais. Ašaros liejosi upeliais, kojos linko“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė viena drabužių parduotuvės bendrasavininkių.
Tuo metu viena Rusijos Belgorodo srities, besiribojančios su Ukraina, gyventoja sakė: „Man negėda tai pripažinti, bet iš dalies džiaugiuosi, kad žmonės Maskvoje pagaliau galės pajusti gyvenimą, kuriuo mūsų regionai gyveno daugelį metų.“
Nepasitenkinimas Kremliaus nepaveikė
Politologas ir Maskvos gyventojas Andrejus Kolesnikovas mano, kad ignoruoti šias atakas „neįmanoma“. Vis dėlto daugeliui jos tapo tiesiog „nauja realybe“, jei tik žmonės nepatiria tiesioginio smūgio.
„Maskva milžiniška – vakarinė ir rytinė miesto dalys beveik kaip skirtingos šalys“, – sakė jis.
Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad augantis nepasitenkinimas turėtų įtakos Vladimirui Putinui.
Pasak A. Kolesnikovo, bepiločių atakos tik sustiprino tiek karo priešininkų, tiek šalininkų, raginančių panaudoti branduolinį ginklą, pozicijas.
„Putinui toks spaudimas yra paskata tolesnei eskalacijai“, – mano politologas.
Smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai
Nuo metų pradžios Ukrainos bepiločiai mažiausiai 40 kartų smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, sukeldami benzino trūkumo Maskvoje riziką.
Ukrainos dronų atakos, kaip skelbia žiniasklaida, išvedė iš rikiuotės Maskvos naftos perdirbimo gamyklą mažiausiai šešiems mėnesiams. Vien per šį mėnesį įmonei du kartus smogė Ukrainos bepiločiai, todėl gamykla buvo priversta sustabdyti veiklą.
Žiniasklaidos duomenimis, Rusijos vadinamieji „vanagai“ piktinasi Ukrainos smūgiais Maskvai ir tuo, kad JAV, jų nuomone, neįvykdė pažado priversti Ukrainą kapituliuoti. Jie ragina Kremlių galutinai atsisakyti diplomatinių pastangų ir dar labiau eskaluoti konfliktą.
