Protestams ir smurtui Irane stiprėjant, kartu su prieš režimą nukreiptais šūkiais grįžta vardas, kuris dešimtmečius buvo laikomas Irano politikos praeitimi.
Reza Pahlavi, paskutinio Irano šacho sūnus, gyvenantis tremtyje, pastarosiomis savaitėmis tapo ryškiausiai matomu opozicijos simboliu – tiek dėl raginimų protestuoti, tiek dėl to, kad Irano politikoje praktiškai nėra kitų panašaus kalibro asmenybių.
Jo vardo skandavimas gatvėse ir padidėjęs užsienyje įsikūrusių persų kalba leidžiamų žiniasklaidos leidinių dėmesys rodo daug platesnę problemą: protestuotojai yra vieningi ir nuversti režimą, bet negali susitarti, kas turėtų vykti po to, kai režimas pasikeistų.
Monarchija prieš teokratiją
Norint geriau suprasti, kodėl monarcho sūnaus, gyvenančio tremtyje, vardas galėjo tapti protestų simboliu, reikia grįžti prie detalių iš pastarojo šimtmečio Irano istorijos.
