Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiemet sukaupti gamtos ištekliai Žemėje baigsis jau rugpjūčio 21 dieną, skelbia ekologai

Sausra
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Sausra
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau po kelių dienų, rugpjūčio 21-ąją, Žemės gyventojai galutinai iššvaistys visą kapitalą, kurį šiemet jiems yra suteikusi mūsų planeta.

Žmonės šiemet jau išnaudojo visą vandenį, kuris atsinaujindavo vandens šaltiniuose, žolę, kuri auga ganyklose, žuvis jūrose ir ežeruose, derlių, užaugantį derlingose žemėse, ir miško gėrybes. Tuo pat metu baigėsi vietos, kuriose būtų galima saugoti atliekas, pirmiausia – erdvė šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurios provokuoja klimato chaosą.

Šią kraupią statistiką pateikė nepriklausoma tarptautinė organizacija „Global Footprint Network“, jau daugelį metų vertinanti įvairų žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Organizacija nuolat skaičiuoja, kiek žmonės kasmet iššvaisto resursų ir per kiek laiko planeta sugebėtų juos atnaujinti. Šį poveikį organizacija lygina su pėdsaku, kurį žmonija palieka trapioje planetos ekologinėje sistemoje.

Kiekvieną minutę prarasime tokius miškų plotus, kurie lygūs 65 futbolo aikštėms.Kasmet organizacija paskelbia simbolinę datą, reiškiančią, kad žmonija jau suvartojo tai, ką tais metais būtų galima suvartoti be žalos planetai, ir žyminčią, nuo kada iki kitų metų pradžios civilizacija pradeda gyventi skolon. Pernai gyvenimo skolon data išaušo gerokai vėliau – tik rugsėjo 25-ąją. Šiemet ji atėjo visu mėnesiu anksčiau.

Jau nuo rugpjūčio 22-osios šiemet žmoniją teks paskelbti ekologiškai bankrutavusia, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“, remdamasis minėtos organizacijos duomenimis. Kadangi žmonija kol kas neturi jokios alternatyvos, o vartojimo sustabdyti neįmanoma, problemos kasmet tik didės, o jų sprendimas prislėgs vaikų ir vaikaičių pečius.

Vartosime vandenį, kuris dar liko požeminiuose sluoksniuose, tačiau nepasipildo lietaus vandenimi. Dar aktyviau ganysime gyvulius ir taip naikinsime laukus bei pievas, kurias pamažu pasiglemš dykumos. Dėl vis intensyvėjančios žvejybos jūros ir upės greitai taps nebegyvenamos. Kiekvieną minutę prarasime tokius miškų plotus, kurie lygūs 65 futbolo aikštėms. Be to, leisime šiltnamio dujoms galutinai įsivyrauti atmosferoje, o dėl jų kentėsime nuo dar didesnių karščių, gaisrų ir potvynių.

Planetai išgelbėti reikia tiek nedaug

Italų mokslininko Roberto Brambillos manymu, kad sumažėtų žmonijos poveikis aplinkai, reikia visai nedaug: valgyti mažiau mėsos, dažniau važinėti dviračiu arba metro, o ne automobiliu, vartoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Be to, reikėtų imti pavyzdį iš kinų ir indų, kurie naudoja tik tai, kas būtina, o daugiau nei pusę planetos resursų palieka kitoms tautoms.

Priešingu atveju mūsų poreikiams patenkinti prireiks planetos, kuri būtų pusantro karto didenė už Žemę, daro išvadą „Global Footprint Network“.

Amerikiečiai – kenksmingiausia tauta

Anksčiau „Global Footprint Network“ apskaičiavo, kad jeigu visi žmonės gyventų kaip amerikiečiai, reikėtų keturių tokių planetų kaip Žemė. Tada tyrėjai išanalizavo situaciją daugiau nei šimte valstybių. Paaiškėjo, kad 80 proc. valstybių suvartoja daugiau nei sugeba gauti savo teritorijoje. Jos naikina savo atsargas, įsiveža žaliavų iš užsienio ir aktyviai teršia vandenį bei atmosferą.

Europiečiai vidutiniškai suvartoja ir teršia perpus mažiau nei amerikiečiai, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą planeta nesugebėtų ir to ištverti. Mažiausiai vartoja ir teršia tokių vargingų valstybių kaip Malavis, Haitis, Nepalas arba Bangladešas gyventojai. Ten vienam gyventojui vidutiniškai panaudojama tik pusės hektaro teritorija, o to net nepakanka, kad jis būtų aprūpintas būtinu maistu ir kitais resursais. Tuo tarpu vienam amerikiečiui išlaikyti reikia net 9 hektarų planetos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min