Sinoptikai įspėjo apie stiprų šaltį
Po pirmadienį ir antradienį Lietuvą užklupusios lijundros, kuri prasidėjo pakilus temperatūrai, įspėjama apie vėl ateinantį šaltį.
Taip pat skaitykite: Artimiausių dienų orų prognozės žada tai, ko nematėme jau 14 metų
Meteo.lt duomenimis, šeštadienio naktį Vilniuje temperatūra jau kris iki 20, sekmadienio – iki 26, o pirmadienio – net iki 29 laipsnių šalčio. Pagal prognozes, ir antradienio naktis greičiausiai tebebus tokia pat šalta, iki -26 laipsnių.
Kai kurios iš „Facebook“ vartotojų minėtų temperatūrų būtų arti ar net pranoktų žemiausią nuo matavimų pradžios oro temperatūrą Žemėje.
Remiantis ECMWF orų modelio skaičiavimais, „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pranešta, kad naktimis nuo šeštadienio iki pirmadienio vietomis gali būti fiksuojamas ir speigas (-30 °C).
Tačiau keli „Facebook“ vartotojai dar prieš gerą savaitę paskelbė, neva reikėtų nusiteikti ir gerokai stipresniam, net arktiniam speigui. Ar tai apskritai būtų įmanoma?
Siūlo pasiruošti drabužių ir maisto atsargų
„Klimatinis ginklas aktyvuotas -35-75 Laipsniai. Gali būti ir -100. Lietuvos Atgimimas 2026 (kalba čia ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.)“, – sausio 21 d. paskelbė vienas internautas.
Šis komentaras palydėjo beveik 17 min. trukmės vaizdo įrašą, kuris buvo transliuotas tiesiogiai. Vyras iš automobilio savo sekėjams išdėstė „versiją, kaip gali vystytis klimatas artimiausiu metu Lietuvoje ir ką daryti, norint apsisaugoti, kaip išgyventi, kad liktume gyvi ir sulauktume pavasario“.
„Yra aktyvuotas klimatinis ginklas šalčiu. <…> Šiuo momentu vyksta tokia testavimo pirminė fazė. Nuo Kamčiatkos iki Europos, įsivaizduokite, toks šalčio ruožas. <…>
Aktyvuotas klimatinis šalčio ginklas, temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki -35. Kada jau -35, visi, kurie girdite šią transliaciją, tepkite slides į kaimus, kur yra krosnys. Didelė tikimybė, kad dings elektra, užšals visos užtvankos, elektros gamyklėlės, perdavimai sutrūkinės, bus didelė problema. Jus išgelbės tik krosnys.“
Panašaus turinio įrašas (cituojant nenurodytus šaltinius rusų kalba) paskelbtas ir vienoje uždaroje „Facebook“ grupėje.
„Arktyje paleistas klimatinis ginklas – šalčio ciklonas, nuo Kaliningrado iki Vladivostoko. Vasario 10-20 d. -70C šalčio, kovo 5-15 d. -100C šalčio. Po to bus staigus pavasaris. Šaltis truks maždaug mėnesį laiko“, – teigiama jame.
Abejotina, kad bus pagerintas absoliutaus šalčio rekordas Lietuvoje, kai pastarąjį dešimtmetį dažniausiai fiksuojami tik šilumos rekordai.
Toliau paraginta burtis į grupes, kad būtų galima vieni kitiems padėti, patarta pasiruošti vilnonių drabužių ir antklodžių, šildymosi ir apšvietimo priemonių, jeigu dingtų šildymas ar elektra, maisto ir vandens atsargų mėnesiui. Taip pat siūloma medituoti, melstis, tačiau nepanikuoti.
„Jeigu viso to nebus, nieko neprarandame – šiltus drabužius sunešiosime, maistą suvalgysime“, – galiausiai apibendrinta ir pridėta šypsenėlė.
Iš jos būtų galima suprasti, kad įrašas sukurtas su doze ironijos, pavyzdžiui, reaguojant į sinoptikų įspėjimus apie laukiantį šaltį. Tačiau tekstas publikuotas grupėje, kurioje diskutuojama apie vadinamuosius chemtreilus, dangaus teršimą ir valymą, dirbtinai kuriamus orų reiškinius ir panašiomis temomis.
Viršytų Žemės rekordą
Į pastarąjį įrašą sureaguota ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) paskyroje „Facebook“ prie prognozių (paskelbtų sausio 23 d.) praėjusiam savaitgaliui.
„Mėgstantys kurti sąmokslo teorijas ir štai tokių kvailysčių prirašo. Dar lapkritį keistas pasakas kuriantys visiems kartojo, kad per žiemą dėl rūko Saulės taip ir nepamatysime. O kai ji pasirodė, net ne vieną dieną, perėjo į aukštesnę nusišnekėjimų apie atmosferos procesus kategoriją“, – su nemaža doze ironijos pakomentuoti įspėjimai apie tariamai laukiantį neregėtą speigą.
Enciklopediniai duomenys apie Lietuvos klimatą ir istoriniai duomenys apie buvusius orus rodo, kad šiuo metu tai net teoriškai neįmanoma.
Kai kurios iš „Facebook“ vartotojų minėtų temperatūrų būtų arti ar net pranoktų žemiausią nuo matavimų pradžios oro temperatūrą Žemėje.
1983 m. liepos 21 d. Rusijos stotyje „Vostok“ Antarktidoje buvo užfiksuota -89,2 °C temperatūra. Minimumas šiauriniame pusrutulyje yra gerokai „šiltesnis“ – -69,6 °C, tiek termometrai rodė Grenlandijoje 1991 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos žiemos varžytis su šiais speigais net nepretenduoja: absoliutus šalčio rekordas mūsų šalyje yra -42,9 °C, užfiksuotas Utenos meteorologijos stotyje 1956 m. vasario 1 d. Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra siekia -16,4 °C (tokiame šaltyje 1987 m. sausį gyveno Dūkštas).
Pastarąjį kartą speigas mūsų šalį buvo sukaustęs 2012 m. Tuomet šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C) ir Radviliškyje (-33,0 °C).
Pastarąjį kartą speigas, kai temperatūra nukrenta iki -30 °C, mūsų šalį buvo sukaustęs 2012 m. vasario pradžioje. Tuomet šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C) ir Radviliškyje (-33,0 °C).
Ekstremalus šaltis – klimato kaitos rezultatas
LHMT įspėja, kad tokios temperatūros tikrai galime sulaukti, nors klimato pokyčiai lemia, kad Lietuvoje kaip tik žiema yra labiausiai šylantis sezonas.
„Vis dėlto, abejotina, kad bus pagerintas absoliutaus šalčio rekordas Lietuvoje, kai pastarąjį dešimtmetį dažniausiai fiksuojami tik šilumos rekordai.
Tačiau klimato kaita yra susijusi ne tik su vidutinės oro temperatūros kilimu, bet ir atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, kurie nulemia įvairius orų ekstremumus“, – pažymėta tarnybos tinklalapyje.
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo geografas Arūnas Bukantis, mūsų šalyje vyrauja vidutiniškai šaltas klimatas. Šalčiausio mėnesio (pajūryje – vasario, kitur – sausio) vidutinė temperatūra būna žemesnė nei -3 °C, šilčiausio (pajūryje – rugpjūčio, kitur – liepos) – iki 18 °C.
Lietuvos klimatas priklauso vidutinių platumų juostai ir yra pereinamasis tarp jūrinio bei kontinentinio. Jį lemia globalūs veiksniai (geografinė padėtis, nuo kurios priklauso gaunama Saulės šiluma skirtingais metų laikais, vyraujanti oro masių pernaša) ir vietinės sąlygos (reljefo formos, vandens telkiniai, dirvožemis, augalija, urbanizuotos teritorijos ir pan.).
Kasdienė oro temperatūra Lietuvoje pradėta matuoti Vilniaus universitete 1770 m. Iki XIX a. pr. šalyje vyravo gana vėsus klimatas. Pavyzdžiui, 1812-aisiais vidutinė metinė temperatūra siekė 1,5 ˚C, kai XIX a. pab.-XX a. vid. – jau 5,6 ˚C.
Lietuvoje matomi keturi metų laikai: šilta vasara, pavasaris ir ruduo su vėsiomis dienomis, šaltos žiemos. Tačiau ir mūsų šalis patiria klimato kaitos poveikį. Vidutinė temperatūra pastaraisiais dešimtmečiais kyla, o žiemos tampa švelnesnės. Dažniau stebimos ekstremalios orų sąlygos: liūtys, sausros ar karščio bangos.
15min verdiktas: melas. Sinoptikai įspėja apie savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje laukiantį šaltį, bet jis nebus toks, koks minimas kai kurių „Facebook“ vartotojų platinamuose įrašuose. Jis būtų neįmanomas dėl Lietuvos geografinės padėties.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
