„Jungtinės Valstijos supranta, kad norėdamas save apginti, Izraelis privalo imtis veiksmų. Tam, kad pasibaigtų visas smurtas, „Hamas“ turi pabaigti išpuolius prieš Izraelį ir gerbti ilgalaikes paliaubas“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas Gordonas Johndroe.
Požiūris nepasikeis
Tai požiūris, labai panašus į tą, kurio dabartinio JAV prezidento George W.Busho administracija laikėsi per 2006 metų Izraelio karą su Libano kovotojų grupe „Hezbollah“. Tuomet Baltieji rūmai ragino kovojančias puses sudaryti tvirtas paliaubas ir taiką, bet nespaudė Izraelio akimirksniu sustabdyti karinės operacijos, per kurią žuvo civiliai.
Šiuo metu siekiama atkurti paliaubas tarp Izraelio ir „Hamas“, kuris privalo užbaigti savo išpuolius raketomis. Visos pusės privalo gerbti paliaubas. Sakė G.Duguidas.
Per paskutines tris G.W.Busho prezidentavimo savaites niekas nesitiki, kad šis požiūris pasikeis. Galingiausios pasaulio valstybės lyderis kol kas nepadarė jokių viešų pareiškimų Izraelio operacijos Gazos ruože atžvilgiu. Nepadarė to ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Tačiau JAV Valstybės departamentas entuziastingai tikina, kad dedamos diplomatinės pastangos siekiant sukontroliuoti krizę.
„Raginame visas regiono tautas aktyviai prisidėti prie paliaubų atkūrimo tam, kad galėtume sugrįžti prie sąlyginės ramybės, tvyrojusios regione pastaruosius šešis mėnesius“, – žiniasklaidoje cituojamas valstybės departamento atstovas Gordonas Duguidas. Jis taip pat išvardino visus užsienio valstybių atstovus, su kuriais bendravo C.Rice. Tarp šių lyderių – Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, taip pat – Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Saud el-Faisalas.
„Šiuo metu siekiama atkurti paliaubas tarp Izraelio ir „Hamas“, kuris privalo užbaigti savo išpuolius raketomis. Visos pusės privalo gerbti paliaubas“, – sakė G.Duguidas.
G.W.Busho nesėkmė
Pastaroji Izraelio operacija Gazos ruože taip pat žymi ir G.W.Busho nesėkmę bandant pasiekti taikos susitarimą tarp palestiniečių ir izraeliečių. Kai 2007 metais JAV prezidento iniciatyva bandyta sutaikyti konfliktuojančias tautas, nedaugelis tikėjo, kad tai įmanoma. Tačiau buvo teigusių, kad G.W.Bushas savo įpėdiniui paliks bent jau pradėtą darbą ir sąlyginę ramybę regione.
Vietoj to, pastarosios kelios jo prezidentavimo kadencijos savaitės bus suteptos dar viena krize – didžiausia ir žiauriausia Izraelio operacija Gazos ruože per visą konflikto istoriją. Konflikto pradžia „pritempta“ prie datos – gruodžio 19 d. baigėsi šešių mėnesių paliaubos ir „Hamas“ pareiškė, kad jos nebebus atnaujintos. Vis dėlto atrodo, kad tiek Jeruzalė, tiek „Hamas“ naudojasi politiniu kalendoriumi, norėdami permaišyti kortas iki naujo prezidento atėjimo į Baltuosius rūmus.
Jeruzalė žino galinti pasitikėti G.W.Busho administracijos parama, tačiau nėra tokia užtikrinta, kaip į jos veiksmus būtų reagavusi naujai išrinkto prezidento Baracko Obamos administracija, jei juos įgyvendinti Izraelis būtų sumanęs po sausio 20 d. Neabejojama, kad Izraelis nenorėjo, jog paaštrėjęs Izraelio–palestiniečių konfliktas būtų pirmasis klausimas, kurį B.Obama turėtų spręsti tik persikraustęs į Baltuosius rūmus.
Sutartam paliaubų terminui artėjant į pabaigą, Izraelyje suvokta, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų – arba skubiai judėti, arba palaukti ilgesnį laiką.
Jokių smulkmenų
Tačiau konfliktas vystosi tokiu greičiu, kad net jei ramybė į regioną sugrįš jau po kelių dienų, krizė vis vien turės milžinišką įtaką. Ji jau tapo regiono krize, kuri gali tęstis ilgai. Taigi taika Artimuosiuose Rytuose B.Obamos administracijos darbotvarkėje bus vienas svarbiausių klausimų.
Dažnai kartota, kad B.Obama ims spręsti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių klausimą jau pirmąją savo, kaip JAV prezidento, darbo dieną. Tačiau jokių smulkmenų apie tai, kaip jis ketina pasiekti taikos susitarimą, kurio nepavyko pasiekti nei Billo Clintono, nei G.W.Busho administracijoms, neatskleidžia.
Dažnai kartota, kad B.Obama ims spręsti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių klausimą jau pirmąją savo, kaip JAV prezidento, darbo dieną.
Be to, akivaizdu, kad šiuo metu vykstantys kariniai veiksmai Gazoje bent jau iš pradžių apribos B.Obamos manevrų ir diplomatijos laisvę. B.Obamos komanda, nuolat pabrėžusi, kad vienu metu šalį valdo tik vienas prezidentas, apie kilusią krizę kalba labai mažai. Tačiau savo paramą Izraeliui pareiškė.
„Jis ketina artimai dirbti su izraeliečiais, – tvirtino vyresnysis B.Obamos patarėjas Davidas Axelrodas, – Izraelis mūsų sąjungininkas – svarbiausias sąjungininkas regione. Tačiau B,.Obama tai darys tokiu būdu, kad skatintų taiką ir artimą izraeliečių bei palestiniečių bendradarbiavimą“.
Izraelis stengėsi padaryti viską, kad gautų politinę B.Obamos paramą savo veiksmams, primindamas kai kuriuos pastarojo teiginius. Antai šių metų rugpjūtį B.Obama lankėsi Sderote – mieste, kurio gyventojai bene labiausiai nukenčia nuo „Hamas“ raketų išpuolių. „Jei kas nors paleistų raketas ant mano namo, kur naktį miegotų mano dvi dukterys, aš daryčiau viską, ką galiu, kad tai sustabdyčiau. Manau, kad bet kuris izraelietis elgtųsi taip pat“, – sakė B.Obama per savo vizitą Izraelyje.
