-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

George'ą W.Bushą įvertins istorija

Po aštuonerių prezidentavimo metų George'as W.Bushas bando pavaizduoti, kad palieka Jungtinių Valstijų vadovo postą nesirūpindamas, kaip jį įvertins istorija. Tačiau iš tiesų jo komanda net pakuodama lagaminus iš visų jėgų stengiasi taisyti prezidento įvaizdį, kuris yra katastrofiškai prastas.
Bushas per paskutinę savo konferenciją
Bushas per paskutinę savo konferenciją / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tą gerai supranta ir pats G.W.Bushas, dalijantis paskutinius interviu televizijos kanalams, kuriuose apibendrina savo darbą Baltuosiuose rūmuose. Televizijai ABC jis sakė: „Esu tikras, jog aš esu kaltas, kad amerikiečiai balsavo už Baracką Obamą.“ Ir tam pritaria ne tik jo tėvynainiai, bet daugybė žmonių visame pasaulyje. 9 iš 10 amerikiečių mano, kad jų valstybė vadovaujant G.W.Bushui strimagalviais ritosi žemyn, o Prancūzijos dienraštis „Figaro“ įgeldamas parašė, kad „ateities kartos jei ką ir prisimins iš George'o Busho valdymo, tai greičiausiai tai, kad gruodžio viduryje Irake į jį buvo paleisti batai, kas rodo kokias neigiamas emocijas jis visiems kelia. Šie nuolat per „You Tube“ kartojami kadrai visuotino interneto prieinamumo laikais gali lemti, kad būtent tų batų skrydis Bushui į galvą gali tapti jo vadovavimo valstybei apibendrinimu“.

Rekordiškai žemas reitingas

Sausio 7 dieną G.W.Bushas į Baltuosius rūmus pietų pakvietė ne tik išrinktąjį prezidentą B.Obamą, bet ir savo pirmtakus – savo tėvą George'ą Bushą, Billą Clintoną ir Jimmy Carterį. Deja, dabartinio prezidento reitingas paliekant postą yra daug blogesnis nei jo svečių – tik 29 proc. amerikiečių palaiko G.W.Bushą, o tai pats prasčiausias rezultatas per visą JAV istoriją, jei neskaičiuosime Richardo Nixono, kuriam 1974 metais ketinta surengti apkaltą, dėl ko jis atsistatydino. Labai nepopuliarus buvo ir J.Carteris, tačiau jo populiarumas 1981 metais vis tik siekė 34 procentus.

Dabar, kai šalis vis labiau grimzta į krizę, G.W.Bushas bando gelbėti savo įvaizdį ir darbus, aiškindamas, kad pamatai krizei buvo padėti dar prieš jam ateinant į Baltuosius rūmus, taip perkeldamas atsakomybę B.Clintomo administracijai, kuri iš tiesų iš dalies yra kalta.

Karas Afganistane ir Irake, recesija, finansų krizė, vis blogiau veikianti sveikatos apsaugos sistema, prastas Amerikos įvaizdis pasaulyje – toks yra G.W.Busho palikimas. Dar daugiau – Jungtinės Valstijos net kaltinamos demokratijos principų pažeidimu, nors būtent savo demokratija Amerika visada labiausiai didžiavosi.

Dabar, kai šalis vis labiau grimzta į krizę, G.W.Bushas bando gelbėti savo įvaizdį ir darbus, aiškindamas, kad pamatai krizei buvo padėti dar prieš jam ateinant į Baltuosius rūmus, taip perkeldamas atsakomybę B.Clintomo administracijai, kuri iš tiesų iš dalies yra kalta.

Įvaizdis visada svarbus

Prezidento aplinkos žmonės nenorom pripažįsta, kad G.W.Bushui visada labai rūpėjo jo įvaizdis. Žurnalistai pastebi, kad demonstruodamas paramą savo įpėdiniui B.Obamai Baltųjų rūmų šeimininkas už jį „kovoja ir paskutinėmis minutėmis“. Jis pasirašo dešimtis „naktinių įstatymų“, kurie įsigalios jau tuomet, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkaus B.Obama. Nemaža jų dalis susijusi su aplinkosauga, pavyzdžiui, G.W.Bushas leido parduoti tūkstančius hektarų miško, kad ten būtų galima daryti naftos gręžinius. Taip pat jis pasirašė įstatymą, leidžiantį medikams atsisakyti daryti abortą. Ir dar pasitraukiantis prezidentas bando gerai įtaisyti ištikimus draugus – net 24 žmones jis jau paskyrė į įvairius administracinius postus.

Istorijos įvertinimas nežinomas

Į dabar dažnai užduodamą klausimą, kokį pažymį jam parašys istorija už karą Irake, G.W.Bushas paprastai atsako: „O kaip gali žinoti, kaip įvertins istorija? Tuomet mūsų jau nebebus.“

G.W.Busho gynėjai linkę jį lyginti su Harry Trumanu. Šis Franklino Delano Roosevelto įpėdinis 1953 metais paliko savo postą taip pat kaip labai nemėgstamas prezidentas ir tik istorija jį reabilitavo. Šiandien H.Trumanas giriamas už tai, kad sugebėjo pasipriešinti Stalinui ir sustiprino NATO, kuri ir leido ateityje laimėti šaltąjį karą. Todėl šiandien H.Trumanas vertinamas daug geriau nei dauguma populiarumą pelniusių jo įpėdinių.

Tad gali atsitikti ir taip, kad istorija, įvertinusi H.Trumaną už kovą su komunizmu, gali pašlovinti ir G.W.Bushą už kovą su islamo teroristais. Ir būtent tokį savo įvaizdį norėtų suformuoti pasitraukiantis prezidentas, kuris po tragiškų 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių iš visų jėgų stengėsi apsaugoti Ameriką, nepabūgdamas net paskelbti karą terorizmui.

Daugelyje savo pastaruoju metu padarytų pareiškimų, o taip ir prisipažinimų, besitraukiantis prezidentas bando atsikirsti savo nedraugams ir paaiškinti, kaip jis pats supranta istoriją, kuri kol kas dažniausiai jį laiko kaltinamuoju. Kiek sutrikęs G.W.Bushas prisipažino, kad padarė klaidų, o kalbėdamas per ABC kanalą pasakė, kad „nebuvo pasirengęs karui“. Tačiau jis tebėra įsitikinęs, kad amerikiečiai būtinai pagaus garsiausią pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną. To labai tikisi ir viceprezidentas Dickas Cheney, manantis, jog tai gali pavykti paskutinėmis respublikonų administracijos valdymo dienomis. Tai išgirdęs B.Obama pareiškė, kad jis visiškai netrokšta sugauti O.bin Ladeno, nes „Al Qaedos“ veikla ir taip jau paralyžiuota.

Kalbėdamas per CNN su Larry Kingu G.W Bushas dar kartą pabrėžė, kad nereikėtų Irako kampanijos vertinti kaip pražūtingos. „Esu patenkintas tuo, ką mes padarėme, nes tai buvo būtina mūsų šalies gynybai“, – sakė jis, pridurdamas, kad ir jo įpėdinio vienas svarbiausių uždavinių bus pasirūpinti, kad teroristai vėl neužpultų Amerikos.

Būtent tai, kad Irake nebuvo rasta masinio naikinimo ginklo, tapo G.W.Busho prezidentavimo posūkio tašku, nes nebeliko kuo pateisinti įsiveržimo į Iraką. Todėl suprantama, kad prezidentą labiausiai liūdina „katastrofiški žvalgybos veiksmai Irake“. „Jei būtų galima viską pradėti iš naujo, aš ir šiandien kitaip nepasielgčiau, tačiau norėčiau, kad žvalgybos duomenys būtų buvę kitokie“, – sakė jis.

Daug blogiau pasitraukiantis prezidentas vertina savo kiek neefektyvias pastangas pasirūpinti uragano „Katrina“ padariniais. Labiausiai jį žeidžia dar ir šiandien nuskambantys kaltinimai „rasizmu“, nes didžioji dalis uragano aukų buvo Naujojo Orleano juodaodžiai. Vis dėlto jis didžiuojasi, kad valdžia sureagavo į stichinę nelaimę "gana greitai".

Į dabar dažnai užduodamą klausimą, kokį pažymį jam parašys istorija už karą Irake, G.W.Bushas paprastai atsako: „O kaip gali žinoti, kaip įvertins istorija? Tuomet mūsų jau nebebus.“

Nukentėjo nuo finansų krizės

G.W.Bushas nesijaučia esąs atsakingas už banko „Lehman Brothers“ bankrotą ir po to sekusią finansų krizę. Jis mieliau linkęs prisiminti tai, kad prieš finansų griūtį ištisus 52 mėnesius JAV ekonomika augo.

Duodamas interviu L.Kingui jis prisipažino, kad ir pats nukentėjo nuo finansų krizės, nors ir nepasakė tiksliai, kokių nuostolių patyrė jo šeima, pasakęs tik kad „nemažų“. Mat Bushų šeimai priklausančios lėšos buvo „aklai“ investuotos į vieną patikimą fondą, kuris indėlininkams neteikia informacijos apie savo veiklą, kad jie negalėtų daryti įtakos fondo investicinei politikai. Tikslią informaciją apie nuostolius G.W.Bushas gaus tik po sausio 20 dienos, t. y. tuomet, kai jau nebebus JAV prezidentas.

Būdamas Baltųjų rūmų šeimininku G.W.Bushas privalėjo kasmet skelbti apie savo pajamas. 2008-ųjų balandį George'o ir Lauros Bush užpildytoje bendroje pajamų deklaracijoje parašyta, kad 2007 metais jie uždirbo 924 tūkst. dolerių. Iš šios sumos apie 200 tūkst. Bushai gavo iš investicijų, 400 tūkst. jis uždirbo kaip valstybės prezidentas, o dar 150 tūkst. dolerių Laura gavo kaip rašytoja, už parašytą knygą vaikams.

Sugrįš į Teksasą

Sausio 20 dieną užleidęs Baltuosius rūmus juodaodžiui B.Obamai, dabartinis JAV prezidentas kartu su žmona sugrįš į Teksasą, kur gyvens jau nusipirktame name Dalase, trečiame pagal dydį Teksaso mieste. Jie įsikurs turtuolių kvartale, kuriame iki 2000 metų buvo draudžiama gyventi juodaodžiams ir kurie galėjo jame pasirodyti tik tuomet, jei dirbo baltųjų namuose.

Dalase G.W.Bushas jau išsinuomojo ir biurą, kurio išlaikymas Amerikos mokesčių mokėtojams kainuos 311 600 dolerių per metus. Maždaug tokia pati suma buvo mokama ir už B.Clintono išsinuomotą biurą Niujorke, po to kai jis išsikraustė iš Baltųjų rūmų.

G.W.Busho biuras įsikurs Dalaso komercinio rajono „Sherry Lane Place“ pastato 20-ame aukšte. Jo plotas 740 kvadratinių metrų, o nuomos sutartis sudaryta 10 metų. Agentūra „Bloomberg“ pastebi, kad dabartinis prezidentas pasirodė daug taupesnis už savo pirmtaką, kuris buvo išsirinkęs patalpas net už 800 tūkst. dolerių per metus ir savo apetitą sumažino tik spaudžiant Kongresui.

Gyvendamas Dalase G.W. Bushas darys tai, ką labiausiai mėgsta, t. y. skaitys knygas ir pats parašys knygą. Vis dėlto, matyt, turės praeiti šiek tiek laiko, kol G.W.Bushą vėl ims gerbti ir vertinti dabartinė karta. Juk tai, kas buvo bloga, greitai pasimirš.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius