Sekite 15min Google
Rusijos propagandininkai naują JAV svarstomą sankcijų Rusijai projektą pateikia kaip grėsmę ne tik Maskvai, bet ir pačioms Vakarų valstybėms.
Tvirtinama, kad vadinamasis „pragariškų“ sankcijų paketas esą gali tapti Donaldo Trumpo įrankiu spausti net JAV sąjungininkes. Teigiama, kad senatoriaus Lindsey Grahamo inicijuotas projektas leistų nustatyti itin didelius muitus ne tik rusiškoms prekėms, bet ir valstybėms, perkančioms Rusijos energetinius išteklius.
Ypač akcentuojama Europa: nors Briuselis pats ragino Vašingtoną griežtinti sankcijas Maskvai, dabar ES esą „sunerimo“, nes naujosios priemonės gali atsisukti prieš ją pačią.
Šiam teiginiui pagrįsti propagandistai remiasi tariama įstatymo projekto 113-ojo skirsnio nuostata, pagal kurią JAV prezidentas esą galėtų „iki 100 proc.“ padidinti muitus „visoms prekėms“ iš valstybių, patenkančių tarp didžiausių rusiškos naftos ir dujų importuotojų ar padedančių apeiti sankcijas.
Toliau kuriamas įspūdis, kad ES tokia grėsmė yra visiškai reali, nes Bendrija vis dar importuoja rusiškas dujas.
Teigiama, kad pirmąjį metų pusmetį suskystintų gamtinių dujų importas esą „išaugo 17 proc.“, o dujotiekiais tiekiamų rusiškų dujų – dar 7 proc. Galiausiai daroma išvada, kad tokio importo „daugiau nei pakanka“ tam, kad Europos šalims galėtų grėsti iki 100 proc. siekiantys JAV muitai.
Taip formuojamas naratyvas, kad prieš Rusiją nukreiptos sankcijos gali smogti pačiai Europai, o ES, nepaisydama deklaruojamo siekio atsisakyti rusiškos energetikos, iš tikrųjų jos perka vis daugiau. Tačiau šis pasakojimas paremtas klaidinančiu įstatymo projekto nuostatų ir ES rusiškų dujų importo duomenų pateikimu.
Svarbu ir tai, kad teiginiai apie neva Europoje kilusį nerimą nepagrindžiami konkrečių Europos politikų pasisakymais.
-
Mirtis po vizito Ukrainoje: nejau Lindsey Grahamą pakirto „Zelenskio prakeiksmas“?
-
Rusai šėlsta dėl Lindsey Grahamo mirties: seniai tokių siaubų nešnekėjo
-
Rusijos propagandos mašina po Seutos krizės įsibėgėjo: melagingos žinutės pasiekė šimtus tūkstančių
-
Ką Kremlius slepia už nuolat kartojamos savo „pasakos“ žmonėms Rusijoje
Propagandinėje publikacijoje necituojamas nė vienas Europos politikas, kuris būtų išreiškęs susirūpinimą dėl Lindsey Grahamo inicijuoto įstatymo projekto. Vienintelis šiuo klausimu cituojamas pašnekovas – Rusijos verslininkas, investicijų bendrovės „Lender Invest“ vadovas Dmitrijus Isakovas.
Viešojoje Europos politinėje erdvėje priešingos reakcijos – pritarimo siūlomoms priemonėms – netrūksta. Pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ apie iniciatyvą rašė:
„Po 21-ojo Europos Sąjungos sankcijų paketo palankiai vertinu tai, kad JAV Senatas priėmė Grahamo įstatymo projektą. Juo pagerbiamas tvirtas įsitikinimas, kad koordinuotos sankcijos gali susilpninti Rusijos karo mašiną.
Nuo Rusijos oligarchų iki energijos išteklių eksporto ir šešėlinio laivyno – būtina iš visų pusių smogti kiekvienam pajamų šaltiniui, kuris finansuoja Kremliaus agresiją.
Kartu atimkime iš Rusijos galimybes tęsti karą, kurio ji negali laimėti. Taikydamos griežtas ir viena kitą papildančias sankcijas Europa ir Jungtinės Valstijos gali dar kartą parodyti, ką gali pasiekti istorinės partnerės, kai veikia išvien“, – teigė politikė socialinio tinklo X paskyroje.
Europai grėsmės nekelia
Tačiau pats įstatymo projekto tekstas rodo, kad šis scenarijus ES valstybėms realios grėsmės nekelia.
Projekto 113-ajame skirsnyje iš tiesų numatyta, kad JAV prezidentas per 30 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų iki 100 proc. padidinti muitus prekėms iš penkių didžiausių rusiškos naftos ir dujų importuotojų.
Vis dėlto toje pačioje nuostatoje įtvirtinta svarbi išimtis: padidinti muitai nebūtų taikomi šalims, kurių importuojamos rusiškos dujos sudaro ne daugiau kaip 15 proc. viso Rusijos dujų eksporto.
Platesni duomenys apie ES dujų importą prieštarauja propagandistų kuriamam įspūdžiui, kad Bendrija vis labiau kliaujasi rusiškais energijos ištekliais.
Europos Sąjungos Tarybos duomenimis, po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES reikšmingai sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, jas pakeisdama didesniu importu iš Norvegijos, JAV, Alžyro ir kitų tiekėjų.
Rusijos dalis ES vamzdynais importuojamų dujų rinkoje sumažėjo nuo maždaug 40 proc. 2021 m. iki vos 6 proc. 2025 m., o skaičiuojant vamzdynais tiekiamas ir suskystintas gamtines dujas kartu, Rusijai 2025 m. teko apie 12 proc. viso ES dujų importo.
Didžiausia dujų tiekėja ES tais metais buvo Norvegija, užtikrinusi beveik trečdalį viso importo, o suskystintų gamtinių dujų rinkoje aiškiai dominavo JAV – joms teko beveik 58 proc. ES SGD importo.
Be to, 2026 m. sausį ES Taryba priėmė reglamentą, kuriuo numatyta palaipsniui uždrausti tiek rusiškų SGD, tiek vamzdynais tiekiamų dujų importą: atsižvelgiant į pereinamuosius laikotarpius galiojančioms sutartims, iki 2027 m. pabaigos rusiškų dujų importas į ES turi būti visiškai nutrauktas.
Kitaip tariant, propagandistų kuriamas įspūdis, kad dėl šio įstatymo projekto ES valstybėms neišvengiamai grėstų 100 proc. JAV muitai, neatitinka pačiame dokumente nustatytų sąlygų.
Laikinas importo augimas nereiškia pastovios tendencijos
Vis dėlto propagandistų pateikiami konkretūs dujų importo augimo skaičiai šiuo atveju yra tikslūs, tačiau pateikiami be konteksto.
ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2026 m. liepos 1 d. ataskaita patvirtina, kad metų pradžioje rusiškų dujų importas į ES iš tiesų augo.
2026 m. sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų importas padidėjo 7 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) – 11 proc. Nuo draudimo įsigaliojimo kovo 18 d. iki gegužės 31 d. vamzdynais tiekiamų dujų importas buvo 5 proc., o SGD – 17 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
Tačiau ACER pabrėžia, kad visas šis SGD importas buvo vykdomas pagal autorizuotas ilgalaikes sutartis. Tuo pat metu neautorizuotų rusiškų dujų srautas per Turkiją, po draudimo sumažėjo 65 proc., nes nuo kovo 18 d. tokios dujos į ES nebegali patekti.
Agentūros vertinimu, trumpalaikį importo augimą greičiausiai lėmė ne vienas veiksnys: tiekimo apimčių paankstinimas ir sutartinių įsipareigojimų koregavimas prieš įsigaliojant griežtesniems ribojimams, taip pat siekis maksimaliai išnaudoti alternatyvius tiekimo šaltinius po Hormuzo sąsiaurio uždarymo.
Įtakos galėjo turėti ir nuo 2025 m. kovo pabaigos galiojantis draudimas perkrauti rusiškas SGD ES uostuose – dėl jo dalis anksčiau į kitas rinkas, pavyzdžiui, Aziją, nukreipiamų dujų galėjo likti Europoje.
2026 m. rusiškos dujos sudarė apie 12 proc. ES dujų suvartojimo; SGD daugiausia pateko per Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos ir Nyderlandų terminalus, o vamzdynais tiekiamos dujos per „TurkStream“ pasiekė daugiausia Vengriją, Slovakiją ir Graikiją.
Vis dėlto pati ACER įspėja, kad analizuojamas laikotarpis kol kas per trumpas tvirtoms išvadoms, o draudimo poveikį sunku atskirti nuo kitų tuo pat metu dujų rinką veikusių veiksnių, ypač Artimųjų Rytų konflikto ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo.
Naftos atveju situacija sudėtingesnė
Kalbant apie rusiškos naftos importą, situacija kiek kitokia nei dujų atveju. Įstatymo projekte naftos importuotojams analogiška 15 proc. išimtis nenumatyta, o rusišką naftą „Družbos“ naftotiekiu gaunančios Slovakija ir Vengrija yra atitinkamai trečia ir ketvirta pagal dydį jos importuotojos po Kinijos ir Indijos.
Todėl, vertinant vien pagal įstatyme nustatytus kriterijus, šioms dviem ES valstybėms padidintų JAV muitų rizika iš tiesų egzistuotų.
Įstatymo projekte taip pat numatytos priemonės penkioms valstybėms, kurios būtų pripažintos labiausiai prisidedančiomis prie Rusijai taikomų sankcijų apėjimo.
Vertinant tokį prisidėjimą būtų atsižvelgiama, be kita ko, į rusiškos naftos maišymą ir reeksportą, pagalbą Rusijos „šešėliniam laivynui“ bei atsiskaitymus, kuriais apeinamos JAV ir kitų Vakarų valstybių finansinės sankcijos.
Taigi į padidintų muitų taikymo sritį formaliai galėtų patekti ne tik Slovakija ir Vengrija dėl rusiškos naftos importo, bet ir šalys, kurios būtų pripažintos reikšmingai padedančiomis apeiti sankcijas.
Vis dėlto tai dar nereiškia, kad projekte numatyti muitai šioms šalims būtų pritaikyti automatiškai. Nors dokumente ne kartą vartojama kategoriška formuluotė the President shall („prezidentas privalo“), kartu JAV prezidentui suteikiama teisė netaikyti numatytų sankcijų.
Tam jis turėtų raštu informuoti Kongresą, kad konkreti išimtis atitinka JAV nacionalinius interesus, ir pateikti tokio sprendimo pagrindimą. Atskiro Kongreso balsavimo dėl tokios išimties projekte nenumatyta, todėl galutinis sprendimas iš esmės liktų prezidento rankose.
Būtent plačios prezidentui paliekamos diskrecijos ribos kelia abejonių daliai JAV demokratų. Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto aukščiausio rango demokratas Gregory Meeksas ir Jungtinio ekonomikos komiteto narys Donas Beyeris kritikavo projektą dėl, jų vertinimu, pernelyg plačių prezidento įgaliojimų.
Jie atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas jau dabar turi teisinių galių taikyti sankcijas Rusijai, o naujasis projektas kartu suteiktų jam plačius įgaliojimus muitų srityje ir paliktų dideles galimybes taikyti išimtis.
Taigi ginčai Vašingtone pirmiausia vyksta ne dėl to, kad sankcijos esą gali atsigręžti prieš Europą, kaip mėgina įteigti Rusijos propagandistai, bet dėl to, kiek plačios galios sprendžiant dėl muitų ir jų išimčių turėtų būti suteiktos JAV prezidentui.
Balsavimas Atstovų Rūmuose kol kas nepaskirtas; šiuo metu Rūmai atostogauja, o į darbą turėtų grįžti rugsėjo pradžioje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Rusijos propagandistai teisingus faktus apie JAV svarstomą sankcijų projektą ir laikinai išaugusį rusiškų dujų importą į ES panaudoja klaidinančiai išvadai, kad naujosios priemonės kelia rimtą grėsmę Europai.
Nutylima, kad dujų importuotojams projekte numatyta svarbi išimtis, dėl kurios dabartinės ES importo apimtys 100 proc. muitų taikymo kriterijų neatitinka.
Nors Vengrijai ir Slovakijai dėl rusiškos naftos importo tokia rizika teoriškai egzistuotų, galutinis sprendimas dėl sankcijų ir jų išimčių liktų JAV prezidento rankose. Klaidinantis ir teiginys apie neva „sunerimusią“ Europą – nepateikiama nė vieno tokį susirūpinimą išreiškusio Europos politiko pozicija, o aukščiausi ES pareigūnai viešai sveikino sankcijų iniciatyvą.
Galiausiai trumpalaikis rusiškų dujų importo padidėjimas nepaneigia ilgalaikės tendencijos: ES priklausomybė nuo jų smarkiai sumažėjo, o iki 2027 m. pabaigos rusiškų dujų importą numatyta visiškai nutraukti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.