„Reuters“ praneša, kad minia į parlamento pastatą ir į pareigūnus mėto akmenis bei butelius su degiu skysčiu. Kurį laiką nereagavusi policija vėliau į žmones paleido ašarines dujas.
Specialiosioms pajėgoms pavyko atkirsti žmones nuo parlamento pastato, tačiau nedidelės grupelės vis dar bando prasibrauti pro tvarkos sergėtojų užtvarą.
Ši demonstracija – didžiausia per pastaruosius kelis mėnesius.
Atnaujinta 21.29 val. Atėnų gatvėse neramumai nesiliauja. Kaip iš Graikijos sostinės praneša „Reuters“ žurnalistas, dega kino teatrai, kavinės, bankai, parduotuvės.
Protestuotojai naudoja savadarbes bombas, o susirėmimų garsai pasiekė ir parlamentą, kur vis dar svarstomos taupymo priemonės. Kaip praneša parlamento viduje esantys žmonės, čia jaučiamos ir ašarinės dujos, kurias policija naudoja protestuotojams vaikyti.
Susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų tęsiasi jau kelias valandas.
Atnaujinta 22.30 val. Neramumų metu jau sužeista apie 50 žmonių, yra ir sulaikytų, praneša vietos televizijos kanalai. Nukentėjo mažiausiai 8 policininkai.
Skelbiama, kad protesto akcijoje Atėnuose dalyvauja apie 80 tūkstančių žmonių. Atėnų televizijos kanalo SKAI duomenimis, mūšiuose su policija dalyvauja apie 2 tūkstančiai žmonių.
BBC praneša, kad dar apie 20 tūkstančių žmonių susirinko į protesto akciją Salonikuose.
Televizijos kanalai rodo policijos ir riaušininkų susirėmimus prieš parlamentą ir gaisrus miesto centre. Ugnis visiškai apėmė vieną neoklasikinio stiliaus pastatą miesto centre.
Atnaujinta 22.35 val. Ugniagesiai gelbėtojai pranešė, kad situacija Atėnuose – sunkiai kontroliuojama. Gaisrininkai negali nuvykti iki miesto centre degančių pastatų dėl besitęsiančių neramumų ir užkirstų gatvių.
Ugniagesiai gelbėtojai kreipėsi į gyventojus, prašydami jų automobilius praleisti degančių pastatų link.
Atnaujinta 23.55 val. Atėnų televizijos kanalas SKAI pranešė, kad didelė grupė jaunuolių pabandė užgrobti miesto savivaldybės pastatą. Tačiau policijai pavyko šį išpuolį atremti. Prie savivaldybės sulaikyti 23 žmonės.
Situacija Atėnuose ir toliau lieka sudėtinga. Mieste ugnies apimti apie 20 pastatų. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 70 žmonių sužeisti.
Atnaujinta 01.05 val. Graikijos parlamentas naktį į pirmadienį, nepaisydamas spaudimo ir riaušių gatvėse, patvirtino naujas taupymo priemones, kurios turėtų užtikrinti naujo finansinio gelbėjimo paketo suteikimą. Už tai balsavo daugiau nei pusė parlamento deputatų. „Iš 278 deputatų 199 balsavo už, 74 – prieš“, – parlamento pirmininkas Filipas Pecalnikas pranešė po įtempto balsavimo tūkstančių policininkų apsuptuose rūmuose.
Maištininkai iš daugumą turinčios socialistų partijos PASOK ir dešiniosios Naujosios demokratijos partijos, kurie balsavo prieš šį teisės aktą, buvo nedelsiant pašalinti iš savo partijų.
Deputatai „prisiims atsakomybę“ ir priims svarbiausią pasirinkimą „žengiant į priekį su Europa ir vieningąja valiuta“, Graikijos premjeras Lukas Papadimas (Lucas Papademos) sakė tuojau prieš balsavimą.
Šalia parlamento esančioje Konstitucijos aikštėje, tapusioje masinių protestų židiniu, greitosios pagalbos darbuotojai evakavo sužeistuosius, kai aplink buvo svaidomi akmenys ir tvyrojo ašarinių dujų debesys.
Prieš balsavimą kalbėjęs šalies premjeras Lucas Padememosas pasmerkė riaušes Atėnuose. „Vandalizmas, smurtas ir griovimas neturi vietos demokratiškoje šalyje, ir tai nebus toleruojama“, – sakė jis.
Graikija ir vadinamasis „kreditorių trejetas“ – ES, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas – sutarė sumažinti išlaidas iki 1,5 proc. BVP, minimalų atlyginimą – 22 proc., iki 2015 metų panaikinti 150 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje, sumažinti pensijas.
Vyriausybė ketina gauti mažiausiai 50 mlrd. eurų iš privatizacijos, kurios programa suderinta su kreditoriais.
Civilinės saugos ministerija Atėnuose suskaičiavo 40 gaisrų, kai buvo padegti keli pastatai – daugiausiai svaidant Molotovo kokteilius.
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, jog per sekmadienį vykusius neramumus buvo sužeisti 54 žmonės.
Atnaujinta 09.11 val. Finansų ministras Evangelas Venizelas sakė parlamentui, jog įstatymų leidėjai turi pritarti vyriausybės pateiktam planui, kad Graikija galėtų gauti 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų) paskolą iš ES ir TVF, nes priešingu atveju valstybė būtų priversta skelbti savo bankrotą.
„Padėtis labai aiški. Vidurnaktį, prieš atsidarant rinkoms, Graikijos parlamentas privalo pasiųsti žinią, jog mūsų šalis gali ir palaikys susitarimą dėl skolų“, – pabrėžė E.Venizelas.
Pirmadienį prasidėjus prekybai Tokijo biržoje kainos buvo šiek tiek padidėjusios, kai Graikijos parlamentas pritarė taupymo programai.
Nors šis balsavimas buvo svarbi kliūtis, jis savaime negarantuoja itin reikalingo lėšų pervedimo, o euro zonos finansų ministrai, kurie skundžiasi, kad Atėnai jau beveik perpildė jų kantrybės taurę, trečiadienį susitiks Briuselyje tartis dėl tolesnio žingsnio.
Graikija patiria milžinišką spaudimą, euro zonos lyderiams vis labiau stengiantis sumažinti didesnio masto pavojus, susijusios su galimybe, jog ši valstybė pasitrauks iš vieningosios valiutos bloko.
Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris sekmadienį sakė, kad tokio pasitraukimo perspektyva tampa „diena D“, kuri esanti „mažiau bauginanti“.
Buvo planuota, kad euro zonos finansų ministrai pritars naujai paskolai praeitos savaitės pabaigoje, tačiau jie susilaikė, baimindamiesi, kad Atėnai neįvykdys savo įsipareigojimų.
Netgi sulaukus Graikijos parlamento pritarimo, ES nori, kad Atėnų politiniai lyderiai pasirašytų įsipareigojimą vykdyti taupymo priemones, prieš L.Papadimui paskelbiant pirmalaikius rinkimus, kurie tikriausiai vyks balandį.
Numatoma, kad siūlomos priemonės, kurioms buvo pritarta per balsavimą sekmadienį, dar labiau apsunkins gyvenimą eiliniams graikams, jau dabar kenčiantiems nuo krizės.
Planuojama, kad minimalus darbo užmokestis bus sumažintas 22 proc. (32 proc. darbininkams iki 25 metų); bus sušvelnintos darbo rinkos reguliavimo priemonės, kad darbuotojus atleisti taptų lengviau; taip pat bus vykdomos mokesčių ir pensijų reformų.
Tarp sekmadienį į gatves išėjusių protestuotojų buvo profsąjungų narių, skustagalvių jaunuolių, mojuojančių Graikijos vėliavomis, komunistų aktyvistų ir prijaučiančių kairiesiems, kurių daugelis dėvėjo dujokaukes.
Mitinge dalyvavo nemažai šeimų, ir nors aikštė greitai ištuštėjo, pradėjus leisti ašarines dujas, žmonės vėliau vėl joje susirinko.
Jie piktinosi ES, TVF ir Europos centrinio banko (TVF) „šantažu“ Atėnams tvirčiau susiveržti diržus mainais į finansinio gelbėjimo paketą.
„Gyventi tokiomis sąlygomis nelengva, – sakė 49 metų inžinierius Andrėjas Maragudakis. – Iki 2020 mes tapsime vokiečių vergais.“
27 metų civilinių objektų inžinierė Anastasija Papadaki sakė, kad „šios priemonės nėra problemos sprendimas, nes jos neatneš augimo“.
„Tiesiog tarptautinė bendruomenė mus šantažuoja“, – pabrėžė ji.
Graikijos parlamento nariai taip pat planuoja pritarti sutarčiai su privačiais kreditoriais dėl apsikeitimo vertybiniais popieriais, o šis žingsnis 350 mlrd. eurų valstybės skolą palengvintų apie 100 mlrd. eurų.
E.Venizelas pareiškė, kad vyriausybė turi atlikti šį apsikeitimą iki penktadienio siekiant užsitikrinti pakankamai laiko, kad būtų išvengta nuo chaotiško bankroto, kuris gresia Graikijai, jeigu valstybė neturės lėšų iki kovo 14 dienos išmokėti beveik 14,5 mlrd. eurų palūkanų už obligacijas.
„Jeigu tai neįvyks, šalis bankrutuos“, – pažymėjo E.Venizelos.
