Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 12d. 22:21

Graikų žurnalistė Katerina Kitidi: ne vartotojų, o kritiškai mąstančių žmonių visuomenė gali sukurti kokybiškesnę žiniasklaidą

„Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo“, – tikina K.Kitidi.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo“, – tikina K.Kitidi.

Kokybiškesnę ir skaidresnę žiniasklaidą padėtų sukurti kritiškai mąstančių piliečių, o ne vartotojų visuomenė, tvirtina graikų žurnalistė Katerina Kitidi. Ji pati nusprendė eiti prieš srovę ir ėmė kurti dokumentinius filmus, kuriuose ieškoma šalį apėmusios krizės priežasčių ir skelbiamos kitokios mintys nei populiariojoje žiniasklaidoje.

Praėjusią savaitę „Transparency International” Lietuvos skyriaus kvietimu Vilniuje viešėjusi K.Kitidi pasakojo ne tik apie žiniasklaidos padėtį Graikijoje, didžiulę verslo įtaką jai ir informacijos vakuumą, bet ir dalijosi patarimais apie alternatyvų veikimą žurnalistikoje, nepriklausomus žurnalistinius tyrimus, jų finansavimo šaltinius. O savaitraščiui „15min“ viešnia papasakojo, kaip gyvena bene giliausios Europos Sąjungoje recesijos apimta Graikija

Žurnalistai tapo labiausiai nekenčiami

Savo įžvalgas ji grindžia ne vadovėliais, o patirtimi. K.Kitidi kartu su žurnalistu Ario Hatzistefanou pernai balandį išleido dokumentinį filmą „Skolokratija“ (angl. „Debtocracy“), kuriame analizuoja Graikijos skolų krizės priežastis ir siūlo kitokius problemos sprendimus, nei valdžia bei populiarioji žiniasklaida. Pinigų juostai, kuri buvo patalpinta internete be jokių apribojimų ir sulaukė itin prieštaringų vertinimų, autoriai sąmoningai neprašė nei iš politikų, nei iš verslo ar bankų. Jiems aukojo paprasti žmonės, kas – po 5 eurus, kas – daugiau.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Streikas Graikijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Streikas Graikijoje

Per krizę Graikijoje žurnalistai kartu su politikais ir bankininkais užsitraukė didžiausią visuomenės neapykantą, mat didžiosios žiniasklaidos priemonės pristatydavo vyriausybės sprendimus kaip vienintelę įmanomą išeitį. Likus penkioms dienomis iki „Skolokratijos“ premjeros, A.Hatzistefanou buvo atleistas iš populiariausios šalyje radijo stoties. Vėliau jo vadovai viešai paskelbė šio žingsnio priežastį – žurnalistas nepalaikė kompanijos politinės linijos.

„2010 m. vasarą žmonės prie parlamento skandavo šūkius ne prieš politikus, o prieš konkrečius naujienų laidų vedėjus. Žmonės buvo įsitikinę, kad jie yra sistemos dalis ir atsakingi už krizę“, – interviu 15min.lt pasakojo K.Kitidi. Anot jos, dalies žiniasklaidos darbo metodai išties glaudžiai siejasi su ekonomikos sugriuvimu.

Pastarąjį dešimtmetį nemažai verslininkų investavo į Graikijos žiniasklaidą, tačiau jų tikslas buvęs ne tiek sukurti naują laikraštį ar TV stotį, kiek daryti įtaką valstybei ir finansuoti kitas savo veiklas. Žiniasklaidos versle pradėjo suktis laivų savininkų, statybų kompanijų vadovų pinigai.

K.Kitidi: pirmosios krizės aukos yra žurnalistai ir informacija. 

„Jų nepamatysite 20 val. žiniose, prašančių: „Duokite mums pinigų, duokite sutarčių su valstybe“ ar kritikuojančių vyriausybę. Tai labiau yra tarpusavyje susijusių žmonių tinklas, lemiantis tai, kas vyksta, – pasakojo K.Kitidi. – Stambūs verslininkai investuoja į žiniasklaidą kaip į papildomą veiklą. Net kai ji nedavė pelno, niekas nesuko galvos, nes verslininkai sulaukdavo valstybinių užsakymų, o gautus pinigus investuodavo į žiniasklaidą. Bet prasidėjus krizei pinigų tokioms investicijoms nebeliko. Reklamos sumažėjo, bankai paskolų nebeduoda taip lengvai kaip anksčiau.“

Anot pašnekovės, dėl griūties pirmiausiai nukentėjo žurnalistai. Per pastaruosius porą-trejetą metų buvo atleista 2500 žurnalistų ir techninių darbuotojų, veiklą sustabdė nemažai žiniasklaidos priemonių.

„Kita auka – informacija, tiesos skleidimas auditorijai. Krizė dar labiau sustiprino koncentraciją, kuri jau anksčiau egzistavo. Kai žiniasklaidos priemonės sukoncentruojamos keliose rankose, ji tampa priklausoma ir pažeidžiama, galimybės skelbti tiesą mažėja“, – pabrėžė K.Kitidi.

Žingsniui į kokybiškesnę ir skaidresnę žiniasklaidą, jos žodžiais, reikia kurti ne naujienų vartotojus, o piliečius, kurie kritiškai priima, ką kiti kalba: „Tai nėra vienos krypties gatvė. Netikiu, kad žmonės lyg avinai priima viską, kas jiems duodama, ir tuo tiki. Tai yra dviejų krypčių gatvė, kuriai reikalingi piliečiai, ne vartotojai.“

Savo noru paliko darbą

Vienu filmu autoriai neapsiribojo – šiemet pasirodė jų filmas „Katastroika“ (angl. Catastroika) apie privatizavimą. K.Kitidi buvo sunku suderinti dokumentikos kūrimą su kasdieniu darbu naujienų portale tvxs.gr, todėl jį paliko, nepaisant šalį apėmusios gilios krizės ir neužtikrintos ateities.

„Tai buvo rizikingas sprendimas, bet man reikėjo daugiau laisvės mėgstamam darbui. Pradėjau bendradarbiauti su keliais žurnalais, kad turėčiau pajamų, bet dabar kuriam laikui nustojau (šiuo metu ji dirba viename Jungtinių Tautų projekte – red. past.). Turiu daugiau laiko skaityti ir daryti, ką mėgstu. Žinoma, dėl ateities neramu“, – pripažino pašnekovė.

Katerina Kitidi – graikų žurnalistė, viena iš dokumentinių filmų „Skolokratija“ (angl. Debtocracy) ir „Katastroika“ (angl. Catastroika), kuriuose kritikuojami valdžios veiksmai prieš ir per krizę, autorė. Politikos mokslų, tarptautinių santykių ir menų magistrė. Anksčiau vertėjavo, išvertė nemažai knygų, domėjosi karo istorija ir gynyba, dirbo keliuose žurnaluose, televizijoje, naujienų portale, bendradarbiavo su BBC ir britų dienraščiu „Guardian“. Šiuo metu yra atsakinga už Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros iniciatyvą „Viena rasistinio smurto auka – per daug“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min